captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Seimo dauguma ir Prezidentė: karo pradžia?

Seimo daugumą sudarančių partijų vadovai šiomis dienomis išplatino viešą pareiškimą, kuriame valdančiosios koalicijos partijų taryba reiškia susirūpinimą, jog pastaruoju metu Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia tendencingus pareiškimus, kurių teiginiai prieštarauja parlamentinės demokratijos principams bei galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Seimo daugumą sudarančių partijų vadovai šiomis dienomis išplatino viešą pareiškimą, kuriame valdančiosios koalicijos partijų taryba reiškia susirūpinimą, jog pastaruoju metu Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia tendencingus pareiškimus, kurių teiginiai prieštarauja parlamentinės demokratijos principams bei galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą.

Viešame pareiškime teigiama, kad Respublikos Prezidentė negali nepaisyti politikų ir valstybės tarnautojų nekaltumo prezumpcijos, kad valstybės vadovo pareiga yra ne politikuoti, reiškiant asmeninį palankumą vienai ar kitai politinei partijai, o skatinti dialogą tarp pozicijoje ir opozicijoje dirbančių partijų bei telkti visas jėgas svarbiausių valstybės tikslų įgyvendinimui.

Ką toks viešas pareiškimas reiškia? Negi matome kylant viešą karą tarp valstybės vadovės ir parlamento daugumos? Pati karo galimybė neturėtų stebinti, nes jinai įrašyta į mūsų Konstituciją. Visuotiniuose rinkimuose rinktas šalies vadovas gali būti visai kitų politinių spalvų nei parlamento dauguma, todėl jų tarpusavio santykiai gali būti įtempti ir konkurenciniai.

Nors pati D. Grybauskaitė daug kartų yra pabrėžusi, kad ne tik formaliai, bet ir neformaliai nėra susijusi su jokia politine partija, tik politika nesidomintys vaikai gali nežinoti, jog mūsų Prezidentė politiškai yra labiau dešinioji nei kairioji. O tai, kad pastaruosiuose šalies vadovo rinkimuose ją rėmė abi parlamentinės dešiniosios partijos, net nereikalauja komentaro.

Taigi, santūrus ar net kritiškas Prezidentės požiūris į dabartinę valdančiąją koaliciją yra daugiau nei akivaizdus, ir ypač turint galvoje jos požiūrį į  Darbo partiją. Gal būt tuo būtų galima paaiškinti jos pavartotą  „kriminalinės daugumos“ terminą, kuris valdančiosios koalicijos tiesiog negalėjo neįžeisti. Politika kaip profesija yra ypatinga tuo, kad reikia labai gerai pasverti vartojamus žodžius, kurie sakomi viešai, nes bet koks nekorektiškas išsireiškimas gali sukelti galingą reakciją. Net ir laikantis prielaidos, kad tie devyni viceministrai, patekę į vadinamąjį „juodąjį“ sąrašą, tikrai veikė neskaidriai, visą koalicinę Seimo daugumą pavadinti kriminaline yra per stipru.

Tačiau viešas valdančiosios daugumos pareiškimas taip pat kelia klausimų. Jame teigiama, kad Respublikos Prezidentė  negali nepaisyti politikų bei valstybė tarnautojų nekaltumo prezumpcijos, negali nepaisyti aukštų moralės ir nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Šiuose priekaištuose, mano galva, į krūvą suplakami skirtingi dalykai – marškiniai ir lašiniai, t.y. nekaltumo prezumpcija ir nepriekaištinga reputacija.

Juk pareikšdama, kad netvirtins tų ministrų, kurie neatleis „juodajame sąraše“ atsidūrusių viceministrų, D. Grybauskaitė nepažeidžia tų viceministrų nekaltumo prezumpcijos principo. Ji neapkaltina tų viceministrų, nes tai daryti gali tik prokuratūra, ir netvirtina, kad jie kalti, nes tai daryti gali tik teismas.

Siekdama, kad tie devyni viceministrai nedirbtų  ministerijose, Respublikos Prezidentė remiasi tik nepriekaištingos reputacijos kriterijumi. Viceministrai Vyriausybės įstatyme vadinami politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnais, todėl šis „juodojo sąrašo“ skandalas sukūrė paradoksą, kada ministrai tame sąraše atsidūrusiais viceministrais pasitiki, o valstybės vadovė, turėdama specialiųjų tarnybų pateiktą informaciją, nepasitiki.

Kaip šį paradoksą spręsti? Manau, kad Prezidentės nepasitikėjimas yra stipresnis veiksnys nei ministrų pasitikėjimas. Valdančioji koalicija neturi jokių svertų priversti D.Grybauskaitę  savo parašu tvirtinti Vyriausybės sudėtį, todėl didelio karo tarp Seimo daugumos ir Prezidentės neturėtų kilti. Žaidimo taisyklės yra surašytos Konstitucijoje, o jų esmė – kompromisas ir dar kartą kompromisas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...