captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Dveji svarbiausi šių metų rinkimai

Savaitės pradžioje užsienio spaudos nuomonių skiltyse vyravo, žinoma, dvi temos: Europos Parlamento rinkimai ir Ukrainos prezidento rinkimai. Kadangi antrieji atnešė, daugelio požiūriu, tikrai gerų žinių, tai didesnio dėmesio Europos spaudoje sulaukė pirmieji. Štai keli būdingi pasisakymai iš didžiulės komentarų gausybės.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Savaitės pradžioje užsienio spaudos nuomonių skiltyse vyravo, žinoma, dvi temos: Europos Parlamento rinkimai ir Ukrainos prezidento rinkimai. Kadangi antrieji atnešė, daugelio požiūriu, tikrai gerų žinių, tai didesnio dėmesio Europos spaudoje sulaukė pirmieji. Štai keli būdingi pasisakymai iš didžiulės komentarų gausybės.

Lisabonos dienraščiui „Diario de Noticias“ ypač užkliuvo tai, kad „ne tik Vokietijoje, bet ir Ispanijoje sustiprėjo antieuropietiškos jėgos, o dėmesį ypač patraukė Nacionalinio fronto pergalė Prancūzijoje, kurioje prezidento Francois Hollande`o socialistai turėjo tenkintis trečia vieta. O Didžiojoje Britanijoje netikėtai stipriai pasirodė Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija.

Kitoje politinio spektro pusėje kairiosios partijos „Syriza“ sėkmė liudija, kaip stipriai taupymo politika sudrebino partijų sistemą. Beveik būtų galima sakyti, kad pasiturinčiose šalyse protesto balsai atiteko dešiniųjų stovyklai, o neturtingose – kairiesiems“, – apibendrino rezultatus Portugalijos sostinės laikraštis.

Nepriklausomų Prancūzijos kairiųjų dienraštis „Liberation“ Nacionalinio fronto pergalę pavadino „žemės drebėjimu, sukrėsiančiu Prancūziją ir visą Europą“.

„Juk Marine Le Pen partijos sėkmė kartu su kitų Europai priešiškų partijų gerais rezultatais reiškia tikrą grėsmę Europos idėjai. Šitas virusas, jau metų metais siautėjantis Prancūzijoje, gali užkrėsti ir kitas ES šalis“, – įspėjo Paryžiaus laikraštis.

Pasak Romos dienraščio „Repubblica“, „tai pirmas kartas, kai vienoje iš didžiųjų ES steigusių valstybių eurofobiškas sąjūdis laimi rinkimus. Šitas rinkimų rezultatas ES silpnina“.

Berlyne ir Hamburge leidžiamas Vokietijos nacionalinis dešiniųjų pakraipos dienraštis „Welt“ antradienį rašė, jog „kažkas Europoje dvokia. O didžiųjų Europos partinių blokų politikų reakcija rodo, kur slypi problema. Girdi, reikia populistų sėkmės akivaizdoje dar stipriau bendradarbiauti. Suprask: istablišmentas suglaudžia gretas ir užsikemša ausis.

Kairiojo ir dešiniojo centro partijos ant sienos paišo dešiniojo ekstremizmo šmėklą. Čia jos turi bendrą interesą. Populistai yra Europos murziai, su jais nebendraujama. Tačiau populistų išskyrimas visų pirma yra kontrproduktyvus. O, antra, tuo pačiu atsiribojama ir nuo rinkėjų“.

„Svarbiausia ES užduotis dabar yra atkurti savo žmonių pasitikėjimą“, – rašė ir Stokholmo dienraštis „Svenska Dagbladet“. – „Po šešerius metus trunkančios ūkio krizės piliečiai vis labiau abejoja, ar ES tebėra gerovės ir saugumo garantas. Kiekvienu atveju ji per svarbi, kad būtų paliekama blogą nuotaiką skleidžiantiems politikams, ekstremistams ir tinginiams“.

Švedijos sostinės dienraštis, „tinginiais“ turbūt omenyje turėjo ne tuos, kurie nedirba dėl to, kad ieško, bet neranda darbo, o tuos, kurie atmeta kiekvieną jiems siūlomą darbą, nes paprasčiausiai dirbti nenori.

„Žemės drebėjimu“ EP rinkimų rezultatus pavadino ir konservatyvusis Madrido dienraštis „Mundo“. Pasak jo, „Europos draugai dabar turi visuomenę įtikinti kokia nors veiksminga socialine ir ekonomine politika. Kito kelio antieuropietiškoms grupėms sustabdyti nėra“.

Anot Vienos dienraščio „Presse“, „politinio žemės drebėjimo nebuvo, tačiau žmonės skirtingais mastais prarado pasitikėjimą savo politine vadovybe. Visų pirma Prancūzijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Graikijoje stipriai sumažėjo pasitikėjimas vyriausybės partijomis“.

Kad „ne visur laimėjo populistinės ir nacionalistinės partijos“ džiaugėsi Bulgarijos laikraštis, kurio pavadinimas lietuviškai išvertus skambėtų „24 valandos“.

„Mažoji Bulgarija senutei Europai parodė, kad jos piliečiai yra tvirčiau įsitikinę europiečiai nei tie Londone ar Paryžiuje. Bulgarijoje prakišo nacionalistinė partija „Ataka“ – ji pirmą kartą po 2007-ųjų nebepateko į EP“, – rašė Sofijos dienraštis ir pridūrė, jog „tai yra pozityvus Europos rinkimų rezultatas“.

Daugelis Vokietijos laikraščių irgi skambėjo pozityviai. Jau pirmadienį dienraštis „Welt“ džiaugėsi ne tik tuo, kad EP rinkimuose pakilo vokiečių aktyvumas, bet ir tuo, kad „buvo patvirtintas dviejų didžiųjų partijų europinis kursas. Euroskeptiškoji „Alternatyva Vokietijai“, toli gražu ne tokia radikali kaip panašios grupuotės kitur Europoje, gerokai pakilo gautų balsų skaičiumi, bet vis tiek ne iki dviženklių procentų. Taigi vokiečiai dar kartą pasirodė nenorintys nieko sensacingai naujo“.

Panašiai rašė ir dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, ir Chemnico „Freie Presse“. Pastarasis ypač džiaugėsi tuo, kad nors Vokietijos krikščionys demokratai surinko truputį daugiau balsų, labai gerai pasirodė ir Vokietijos socialdemokratai.

„Taip yra dėl to, kad pastarieji Martino Schulzo asmenyje turi vieną iš pagrindinių kandidatų Europos Komisijos prezidento postui. Ir taip pat dėl to, kad Berlyną valdančioje koalicijoje socialdemokratai galėjo daugiausia pergalių prisiskirti sau“, – rašė rytinės Vokietijos laikraštis.

Pasak Belgijos dienraščio „Gazet van Antwerpen“, „už Europos ribų mažiau žiūrima į EP rinkimus, o daug daugiau į prezidento rinkimus Ukrainoje. Tai turbūt apskritai svarbiausi rinkimai šiais metais. Juk šios šalies padėtis – ties kritiško pjūvio Europoje vieta. Vladimiras Putinas pažadėjo ukrainiečių sprendimą gerbti. Ar jis šio pažado laikysis – tai jau kitas klausimas“.

Osnabriuko laikraštis „Neue Osnabrücker“ rašė, jog V. Putinui tai padaryti turėtų būti nesunku, nes ir Petro Porošenka neatmeta Rusijos.

Tačiau Maskvos „Izvestija“ teigė, kad „jeigu Rusija Ukrainos rinkimų rezultatą priims, tai tik dėl strateginių priežasčių – juridiškai pasižiūrėjus tie rinkimai neturi jokio legitimumo“.

Taigi, suprask: Rusijos valdžia labai gerai išmano teisinius dalykus, iš karto nujaučia, kur kas ką nori apsukti, apgauti, todėl „Maskva turėtų rezultatą pripažinti tik tuomet, jei naujasis prezidentas tučtuojau pareiškia, kad jis gerais santykiais su Rusija suinteresuotas“.

Toliau „Izvestija“ išvardija sąlygas, kurias jis turėtų patenkinti, „tačiau visa tai labai mažai tikėtina, todėl šitie rinkimai tik pagreitins Ukrainos skilimą“.

Taigi Maskvos oficiozas grasina Ukrainos skilimu, o Berlyno „Zeitung“ rašo, jog tą pačią dieną, kurią „daugelis europiečių mieliau mėgavosi saule, nei ėjo prie rinkimų urnų, Ukrainoje piliečiams reikėjo savo rinkimų teisę tiesiog išsikovoti. Buvo šaudoma, pliekiamasi, mirštama. Kur mus erzina potvarkiai dėl elektros lempučių, alyvų aliejaus skardinių ir agurkų, daugelis ukrainiečių žino, kame esmė: tai laisvė, apsisprendimas ir taika“.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po prezidento rinkimų

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...