captcha

Jūsų klausimas priimtas

Andrejus Kurkovas. Kur eis karas?

Kuo mažiau laiko lieka iki gegužės 25 d. numatytų prezidento rinkimų, tuo mažiau tikėtina, kad jie įvyks. Lauke jau pavasaris ir saulėta. Dieną temperatūra kyla virš 20 laipsnių. Ateina laikas galvoti apie vasaros atostogas. Dar prieš savaitę laikraščiuose ir internete virė diskusija: kur važiuoti ilsėtis vietoj Krymo?
A. Kurkovas, Wikimedia commons nuotr.
A. Kurkovas, Wikimedia commons nuotr.

Kuo mažiau laiko lieka iki gegužės 25 d. numatytų prezidento rinkimų, tuo mažiau tikėtina, kad jie įvyks. Lauke jau pavasaris ir saulėta. Dieną temperatūra kyla virš 20 laipsnių. Ateina laikas galvoti apie vasaros atostogas. Dar prieš savaitę laikraščiuose ir internete virė diskusija: kur važiuoti ilsėtis vietoj Krymo? Vietų poilsiui Ukrainoje pakanka. Vien smėlėtų Juodosios jūros pliažų Odesos ir Nikolajevo srityse yra 200 kilometrų, jei ne daugiau. O dar yra Azovo jūra, Karpatai, Volynės ežerai!

Tačiau man regis, kad apie atostogas niekas nebegalvoja. Gyvenantieji Donbase galvoja: kaip gyventi toliau ir kaip baigsis šis karas? Gyvenantieji Kijeve kasdien savęs klausia: ar šis karas ateis iki Kijevo?

O karo oficialiai dar nėra? Vykdoma „antiteroristinė operacija“ dalyvaujant Ukrainos kariuomenei ir Ukrainos saugumo tarnybai (UST). Vykdoma seniai ir be rezultatų. Į separatistų rankas pakliuvo trys elitinio dalinio „Alfa“ pareigūnai, kurie turėjo suimti teroristus, nužudžiusius Gorlovkos rajono tarybos narį. Tačiau šie banditai sėdi užgrobtoje Slovjansko merijoje, dalina interviu ir priiminėja humanitarinę pagalbą. Ten pat jie tardo pagrobtus „Alfa“ pareigūnus. Kitame užgrobtame pastate, kuris priklausė UST, laikoma daugiau nei 40 įkaitų, tarp kurių yra ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijos pareigūnai.

Separatistams vadovauja Rusijos piliečiai, kadriniai kariškiai, kurie to nė nebeslepia. Lugansko ir Donecko sritis, kuriose kartu gyvena apie 8 mln. žmonių, praktiškai kontroliuoja separatistai, ginkluoti granatsvaidžiais ir automatais AK-100, kurių nebuvo ir nėra Ukrainos kariuomenės ginkluotėje, tačiau jų turi Rusijos kariuomenė.

Rusijos armija išrikiuota už pat sienos ir pasiruošusi ją pareiti bet kuriuo metu. Be to, daugeliui Rusijos politikų ir pačiam Vladimirui Putinui Rusijos-Ukrainos siena yra sąlyginė sąvoka. Per visus nepriklausomybės metus nei viena Ukrainos vyriausybė, nei vienas prezidentas nesugebėjo su Rusija pasirašyti sutarties dėl sienos demarkavimo. Šis faktas ko gero ir leido V. Putinui dar pirmosios kadencijos metu per susitikimą su vyresniuoju George`u Bushu pasakyti, kad „Ukraina – ne visiškai valstybė!“

Dabar, kai Rusijai pavyko įsiūbuoti dvi minėtąsias Ukrainos sritis, tam, kad būtų nutraukti prezidento rinkimai ir pasiekta pergalė prieš Kijevą, reikia nustumti ginkluotų separatistinių užgrobimų bangą iki Odesos ir sienos su Transdniestre. Panašu, kad V. Putinas jau suprato, kad šio tikslo taip lengvai nepasieks. Visi bandymai perimti valdžią Charkove – viename svarbiausių Ukrainos miestų – nebuvo sėkmingi. Beveik kasdien čia vyksta demonstracijos už „Vieningą Ukrainą“ ir beveik kasdien jas puola prorusiški aktyvistai su beisbolo lazdomis, kasteltais, peiliais ir pirotechnika. Praėjusį sekmadienį už „Vieningą Ukrainą“ Charkove pražygiavo ir dešimtys tūkstančių futbolo fanų, tačiau ir juos eitynių pabaigoje užpuolė separatistai. Keturiolika žmonių atsidūrė ligoninėje.

O jau pirmadienį snaiperio šūviu buvo sunkiai sužeistas Charkovo meras Genadijus Kernesas. „Maidano“ metu jis organizuodavo prieš maidaniečius nukreiptas akcijas, tačiau pabėgus Viktorui Janukovyčiui perėjo į naujosios valdžios pusę ir gana sėkmingai išlaikė savo miestą nenuslydusį į separatistinę anarchiją. Už tai į jį ir šovė.

Odesoje taip pat šaudo ir mušasi. Šūviai girdėti net ir Kijeve, ir niekas nežino, kur gali įvykti eilinė provokacija, kurią surengtų arba „Regionų partijos“ nariai, labai norintys grįžti į valdžią, bet nenorintys tarnauti V. Janukovyčiui, arba Rusijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos pareigūnai, kurie jau nusiėmė kaukes ir balaklavas ir atvirai pareiškė, kad atvyko į Donbasą pasibaigus Krymo aneksijos operacijai.

Jei „Regionų partija“ iki šiol pasisako už vieningą Ukrainą ir prieš Donbaso prijungimą prie Rusijos, tai Ukrainos komunistų partija, turinti frakciją parlamente, atvirai kalba apie būtinybę įvesti Rusijos armiją į Ukrainą. Praėjusią savaitę komunistai pamėgino blokuoti Ukrainos pasieniečius Donecko srityje, kad į Ukrainos teritoriją galėtų įvažiuoti Rusijos pajėgų šarvuočiai, perdažyti „UN Peacekeeping force“ (JT Taikos palaikymo pajėgų) spalvomis. Ši akcija, organizuota Ukrainos komunistų ir Rusijos kariškių, žlugo. Pasieniečiai nesileido įbauginami ir nustumiami nuo pasienio perėjos, nors komunistai naudojo tokią pačią taktiką, kaip ir teroristai Slovjanske ir Luganske: į pasieniečius nukreipė būrį moterų.

Moterys padeda teroristams prieiti prie šiame regione esančių karinių dalinių ir šaudyti iš už jų nugarų į karius ir techniką. Šiame keistame kare Ukrainos kariuomenė, praktiškai nevykdanti karinių veiksmų, kasdien turi nuostolių. Prieš keletą dienų granatsvaidžio šūviu prie Kramatorsko buvo susprogdintas sraigtasparnis, naktį iš sekmadienio į pirmadienį separatistai apšaudė kitą darinį dalinį ir sužeidė du karius. Kareiviai jau atsako ugnimi, tačiau kol kas – nesėkmingai.

Kryme, nors jį jau visiškai kontroliuoja Maskva, irgi ne visai ramu. Sekmadienį kelios dešimtys nepatenkintų sevastopoliečių išėjo į mitingą, kurį tuojau pat pamėgino nutraukti į pusiasalį atvykę Rusijos policininkai. Kaip atsaką jie išgirdo: „Sevastopolis – ne Maskva ir niekada toks nebus!“ Maskvoje už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge iškart išveža į policijos nuovadą. Matyt netrukus taip pat bus ir Kryme, tačiau pripratę prie ukrainietiškos laisvės krymiečiai su naujomis tvarkomis gali ir nesutikti.

Priešaky – ir Krymo totorių problemų tęsinys. Rusijos Federacijos valdžia jau paskelbė apie draudimą į Krymą atvykti Krymo totorių lyderiui Mustafai Džemilevui. Dabar jis nominuotas Nobelio taikos premijai. Jis Kryme turi didelį autoritetą ir ketina grįžti.

Kai pastarąjį kartą M. Džemilevo į savo tėvynę bandė neįleisti „Krymo savigynos“ atstovai, prie sienos su Ukraina, kurią teisinčiau būtų vadinti fronto linija, iš Krymo pusės atvažiavo šimtas automobilių su žydromis Krymo totorių vėliavomis. Galiausiai po keturiasdešimties minučių jį praleido. Kas bus dabar, kai jam įvažiuoti uždraudė Maskva?!

Situacija tampa vis aštresnė visuose regionuose, išskyrus Vakarų Ukrainą. Ten daugiau ar mažiau ramu. Ten – Ukrainos patriotų teritorija, dauguma kurių dabar savanoriškai užsirašė į kariuomenę ir jau išvyko į pasienį su Rusija.

Kai kurie iš jų nesipriešina rusų kalbos kaip oficialios kalbos statusui, o būtent šį klausimą separatistai vadino vienu svarbiausių. Gali būti, kad kartu su prezidento rinkimais, jei šie įvyks, bus surengtas ir referendumas, kuriame vienas iš klausimų bus rusų kalba, o galbūt net ir federalizacija.

Tačiau kaip rengti rinkimus tokiuose miestuose kaip ginkluotų separatistų užgrobtas Slovjanskas, kuriame gyvena 100 tūkst. žmonių, arba tokio paties dydžio Kramatorske? Bijau, kad atsakymo į šį klausimą kol kas nežino niekas.

A. Kurkovas – labiausiai į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas ir kinematografininkas.

Anksčiau LRT.lt skelbti A. Kurkovo komentarai:

Velykų stebuklai Ukrainoje

Kaip išgyventi iki vasaros

Mūsų neramus pavasaris

Krymo „Putinlendo“ ateitis

Ukrainos prezidento rinkimai ir Kremliaus botanikai

Prasiblaivius Krymo gyventojams „referendumo“ rezultatai gali nebepatikti

Ukraina tarp karo ir taikos

Krymas be Ukrainos neišgyvens

Trečiojo pasaulinio generalinė repeticija

Taikos ieškanti Ukraina

Krymietiškas siurrealizmas

Krymo naktys

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...