captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Už ką Lietuva ir Ukraina galėtų padėkoti Kremliaus Hitleriui?

Tautos išmintis sako, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Viena vertus, tai, ką Ukrainoje padarė Rusijos Hitleris V. Putinas, yra siaubinga. Paradoksalu, bet tokiai karinei avantiūrai, kokiai Kryme ryžosi V. Putinas, nebūtų ryžęsis nė vienas Sovietų Sąjungos komunistų vadas po J. Stalino. Jei tiksliau, tai net ir J. Stalinas tokius dalykus darydavo ne taip karikatūriškai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Tautos išmintis sako, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Viena vertus, tai, ką Ukrainoje padarė Rusijos Hitleris V. Putinas, yra siaubinga. Paradoksalu, bet tokiai karinei avantiūrai, kokiai Kryme ryžosi V. Putinas, nebūtų ryžęsis nė vienas Sovietų Sąjungos komunistų vadas po J. Stalino. Jei tiksliau, tai net ir J. Stalinas tokius dalykus darydavo ne taip karikatūriškai.

Visai makabriškai kalbant, jeigu J. Stalinas galėtų pakilti iš kapo duobės, jis, ko gero, įsakytų L. Berijai patardyti „su aistra“ papulkininkį V. Putiną ir po to nugrūsti kur nors į urano kasyklas. Už kvailiausią karinę avantiūrą, kokią tik yra sugalvojęs Rusijos valdovas nuo Ivano Žiauriojo laikų.

Jau vien to pakanka teigti, kad V. Putinas, pasikėsinęs į kitos Europos valstybės teritorinį vientisumą, neša ne tik baimę dėl Europos saugumo, bet ir daug gerų dalykų.

Į ką būtina atkreipti dėmesį?

Pirma, niekas pasaulyje neparėmė V. Putino. Net Baltarusija ir Kazachstanas Rusijos agresijai nepritarė. Priešingai, A. Lukašenka ukrainiečiams davė pažadą, kad iš Baltarusijos teritorijos Rusija neturės galimybių užpulti Ukrainos.

Antra, Krymo aneksija yra Pyro pergalė. Jei prisimenate, tai V. Putino geopolitinis tikslas buvo atplėšti Ukrainą nuo suartėjimo su Europos Sąjunga, kad Ukraina taptų  Eurazijos muitų sąjungos nare. Po Krymo okupacijos Eurazijos muitų sąjunga – miręs reikalas. Rusija prarado Ukrainos tautą visiems laikams.

Trečia, įsiverždamas į Krymą V. Putinas sukūrė sąlygas pabaigti susiformuoti ukrainiečių tautai. Dėl V. Putino kvailybės ukrainiečiai taps ne šiaip europine tauta, bet tokia europine tauta, kuri labiausiai Europoje nekęs Kremliaus ir maskolių.

Ketvirta, o tai ypač svarbu Lietuvai, V. Putino ofenzyva Kryme išsklaidė Europos ir JAV politinio elito iliuzijas, kad V. Putinas yra vaikinas, su kuriuo galima turėti reikalų. Nuo pat Šaltojo karo laikų NATO nebuvo toks vieningas blokas, koks jis yra dabar. O tokiu jį padarė V. Putinas.

Penkta, V. Putinas savo parašu prijungsiantis Krymą prie Rusijos, parodys, kad Rusijos vadovų parašai ant sutarčių yra beverčiai, nes taip bus pažeistas Rusijos 1994 m. Budapešte pasirašytas įsipareigojimas mainais į atominį ginklą saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Kas gali pasitikėti tokia valstybe po to?

Šešta, suzombintas brežnevinės propagandos lavonas, kurio puvėsių tvaikas pasklido per visas rusiškas informavimo priemones, yra geriausias vaistas nuo politinio ir karinio atsipalaidavimo, į kurį per pastaruosius dešimt metų buvo nugrimzdę net ir labiausiai patriotiški lietuviai.

Ačiū V. Putinui – už savalaikę politinę pamoką, priminusią mums, kad Rusija, kaip sakė garsus roko muzikantas A. Makarevičius, vargu ar begali kada nors tapti normalia šalimi.

Septinta, jei anksčiau didžiosios NATO valstybės kreivai žiūrėjo į Lietuvos gynybą ir mes vos nepraradome NATO oro policijos, tai dabar tapo aišku, jog gausime ne tik ginklų, bet ir kitą realią karinę pagalbą. Visa tai galėjo įvykti tik dėl saugumietiškų V. Putino ambicijų, sugundžiusių jį Ukrainoje pasukti Adolfo Hitlerio keliu.

Jei ne V. Putino agresija, Lietuva taip ir būtų likusi su kariuomene, mažesne už Estijos, ir mažiausiu tarp NATO šalių krašto gynybos finansavimu. Dabar ši problema bus išspręsta amžiams. 

Aštunta, V. Putino agresija tapo tuo trūkstamu x faktoriumi, kuris turėtų padėti lietuvių ir lenkų politikams prisiminti XX a. dešimtojo dešimtmečio šūkį „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Jei ne V. Putino kvailumas, būtume papjovę vieni kitus dėl kokios nors raidės.

Devinta, Krymo okupacija padėjo atsiskleisti tokiems V. Putino propapagandos apžavėtiems veikėjams kaip Seimo narys R. Žemaitaitis ar verslininkas V. Kaikaris. Tik V. Putino dėka Lietuva pagaliau ims kreipti rimtą dėmesį į Kremliaus penktąją koloną Lietuvoje.

Visa tai įvertinę, turėtume pripažinti, kad tiek Lietuva, tiek apskritai visos Vakarų demokratijos gavo tokį praregėjimo, plėtros ir vienybės šansą, apie kurį dar prieš mėnesį niekas nedrįso net pasvajoti.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...