captcha

Jūsų klausimas priimtas

Goda Jurevičiūtė. Tuštybės mugė (filmo „Volstryto vilkas“ recenzija)

Naujausias kino legendos Martino Scorsese režisūrinis darbas – komiškas, energija trykštantis, bet apskritai lėkštas ir užtęstas pasakojimas apie Volstryto sukčių.
Filmo kadras.
Filmo kadras.

Naujausias kino legendos Martino Scorsese režisūrinis darbas – komiškas, energija trykštantis, bet apskritai lėkštas ir užtęstas pasakojimas apie Volstryto sukčių.

Ką tik „Oskarais“ užsibaigęs apdovanojimų sezonas nebuvo itin palankus naujausiam Martino Scorsese darbui „Volstryto vilkas“ (jis buvo nominuotas net 5 kategorijose, iš jų ir už geriausią metų filmą, bet negavo nė vienos statulėlės). Tačiau nuo pat pirmosios rodymo dienos jis susilaukė daugybės dėmesio ir prieštaringų vertinimų. Ir ne be reikalo.

Filmas remiasi šimtus žmonių apgavusio buvusio finansų maklerio, o dabar pardavimų instruktoriaus Jordano Belforto (jį vaidina pastaruoju metu nuolatinis M. Scorsese aktorius Leonardas DiCaprio, už šį vaidmenį pelnytai nominuotas „Oskarui“) memuarais. Už savo nusikaltimus (iš klientų jis išviliojo apie 200 mln. dolerių) Belfortas du metus (tik!) sėdėjo kalėjime, kuris labiau priminė kurortą nei realią bausmės atlikimo vietą, ir dabar netgi sulaukė savo gyvenimo ekranizacijos.   

„Volstryto vilkas“ pasakoja Amerikos kinui taip būdingą iškilimo ir žlugimo istoriją. Jos pradžioje, 1987-aisiais, Belfortas yra, jo paties žodžiais (jis yra kiek nepatikimas filmo pasakotojas), „22 metų, ką tik vedęs, bet jau dėl pinigų pamišęs šiknius. Tai ką aš darau? Keliauju į vienintelę vietą šioj Žemėj, kuri atitinka mano didžiules ambicijas.“ Jis įsidarbina vienoje iš Volstryto firmų, kurioje sutinka biržos maklerį Marką Haną (puikus aktoriaus Matthew McConaughey pasirodymas). Pastarasis jam pataria, jog norint, kad šiame versle sektųsi, būtina nuolat masturbuotis, turėti atsitiktinių lytinių santykių ir vartoti narkotikus. Pokalbio su Hana metu Belfortą tarsi aplanko apšvieta: ima matyti save sėkmingai kopiantį karjeros laiptais. Deja, toje firmoje jis ilgai neužsibūna: praranda darbą dėl JAV ištikusios vienos didžiausių visų laikų finansinių krizių (taip vadinamo „Juodojo pirmadienio“).

Ilgai bedarbiu Belfortas nelieka: jis ima užsiiminėti machinacijomis su „kapeikinėmis akcijomis“ (angl. „penny stocks“). Visų sukčiavimų esmė ta, jog laikinai išpučiamos beverčių akcijų kainos. Klientai prisiperka akcijų, o brokeriai susirenka komisinius. Daugiau detalių šiame filme ir nesužinosite.

Ne sykį kreipdamasis į kamerą Belfortas mums teigia, kad machinacijų schemos yra sudėtingos ir nuobodžios, ir mes tikrai nenorime jų girdėti. Tad užuot mums paaiškinęs, kaip buvo apgaudinėjami žmonės, M. Scorsese verčiau nusprendžia rodyti, kokį gyvenimą Belfortas nusiperka už lengvai pasisavintus pinigus. Ir prieš mūsų akis ima skleistis nevaržomų malonumų pasaulis: nuolatinės orgijos, ištvirkavimai ir nepaliaujamas narkotikų, daiktų bei žmonių vartojimas.

Visas šis pasakojimas yra pateikiamas satyros forma. Ir jame tikrai gausu komiškų situacijų. (Už nemažą jų atsakingas Belforto partneris Donis Azofas, kurį vaidina Jonah Hillas). Tačiau nepaisant puikių aktorių vaidmenų, nuostabaus kameros darbo, išmoningų mizanscenų, energingo montažo, ilgainiui filmas atsibosta (jis trunka net tris valandas). Jo negali ištemti net puikus DiCaprio vaidmuo: kiek ilgai galima stebėti ir klausytis paviršutiniško, savimi patenkinto, mizoginiško sukčiaus, kuris niekada nesikeičia ir nerodo nė lašo atgailos?

Na, taip, tai negailestingas mūsų žlungančios Vakarų civilizacijos portretas: visa, ko norime, – tai lengvų pinigų ir nepaliaujamo vartojimo. Tačiau ar tikrai tam, kad mums būtų tai akivaizdu, reikia nuolat kartoti orgijų ir narkotikų vartojimo scenas? Ar filmas tikrai būtų nors kiek nukentėjęs, jei jame nebūtų, pavyzdžiui, liokajaus epizodo? Ir tai tik viena iš daugelio scenų, kurias norėtųsi iškirpti.

Filmui įpusėjus ima kilti abejonė, ar tikrai visai tai yra kapitalizmo kritika? Nes kartais atrodo, jog režisierius visai mėgaujasi, rodydamas jokių apribojimų nevaržomą Belforto gyvenimą. Ar toks pinigų kultūrą kritikuojantis filmas palieka vietos savikritikai? Holivudas yra neatsiejama kapitalizmo dalis, ir filmo kūrimas kainavo net 100 milijonų dolerių bei atnešė trigubai daugiau pajamų.

Negana to, kaip puikiai atskleidžiama filme, jokia reklama nėra bloga reklama. Ir šis filmas išpopuliarino Belfortą visame pasaulyje. Kad ir koks tariamai kritiškas šis filmas yra jo pasirinkto gyvenimo būdo atžvilgiu, paskutinėje filmo scenoje išvystame ir tikrąjį Belfortą, pristatantį filmo tikrovės Belfortą kaip „geriausią pasaulyje pardavimų instruktorių“.

Viena vertus, ši paskutinė scena yra viena įspūdingiausių filme: į Belforto vedamą seminarą susirinko didžiulė minia, siekianti praturtėti. Ir visai nesvarbu, kad šito juos moko kalėjime sėdėjęs sukčius. Kita vertus, teigiama, kad viena Belfarto konsultacijų valanda kainuoja apie 30 tūkstančių dolerių. Įdomu, kiek jo kaina pakilo po filmo pasirodymo?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...