captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Sočis, V. Putinas ir B. Obama

Olimpinių žaidynių Sočyje išvakarėse pasaulio žiniasklaida komentuoja šios visai neeilinės olimpiados politinius aspektus. Tam tikrais atžvilgiais kai kas įžvelgia istorinių paralelių tarp Sočio ir 1936-ųjų m. vasaros olimpiados Berlyne bei 1978 m. pasaulio futbolo čempionato Argentinoje. Juk ir Vokietijoje, ir Argentinoje tuo metu siautėjo nuožmios diktatūros.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Olimpinių žaidynių Sočyje išvakarėse pasaulio žiniasklaida komentuoja šios visai neeilinės olimpiados politinius aspektus. Tam tikrais atžvilgiais kai kas įžvelgia istorinių paralelių tarp Sočio ir 1936-ųjų m. vasaros olimpiados Berlyne bei 1978 m. pasaulio futbolo čempionato Argentinoje. Juk ir Vokietijoje, ir Argentinoje tuo metu siautėjo nuožmios diktatūros.

Teiginyje – daug tiesos, bet su palyginimais reikia elgtis atsargiai. Taip bent teigia Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, kuris pakalbino istoriką Michaelį Sturmerį, nurodžiusį į kai kuriuos skirtumus. Anot jo, „1936 m. režimą Vokietijoje galėjai aiškiai atpažinti kaip nusikaltėlišką.

Tas režimas seniai jau buvo paskelbęs Niurnbergo įstatymus, o šie praktiškai reiškė žydų išstūmimą iš valstybės. Su baisiomis išdavomis. Tada jau žinota ir apie koncentracijos stovyklų buvimą”.

„Aišku, jeigu visi dideli sporto renginiai, visų pirma ir olimpinės žaidynės, būtų patikimos tik dorovės normų besilaikančioms valstybėms, tai beveik nebeliktų iš ko rinktis“, – pastebėjo Vokietijos radijas.

„Tačiau viskas priklauso nuo niuansų, nuo atspalvio“, – toliau aiškino istorikas.

Suprask, nacių režimas jau 1936-aisiais buvo dar baisesnis, negu Vladimiro Putino režimas yra dabar.

O vis dėl to, nors V. Putinas ir davė tam tikrų gerų simbolinių signalų. „Kartoju, šiandieninė Rusija daugeliu atžvilgių nėra džiuginanti“, – nenusileido M. Sturmeris.

Pavyzdys – puikavimasis gan staigiai išaugusiais turtais, „kurie kelia pasišlykštėjimą“, taip pat ir kišimasis į Ukrainą.

„Istorikas pridūrė, kad nereikia būti naiviems. Jis taip pat pasveikino tai, jog kai kurie aukščiausio rango politikai į Sočio žaidynes nekeliaus“, – rašė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ tinklalapis praėjusį savaitgalį.

Jau daug anksčiau, sausio 3 d., žymusis konservatyvių pažiūrų Amerikos žurnalistas, buvęs Richardo Nixono kalbų rašytojas, pats nesėkmingai kandidatavęs į JAV prezidentus Patrickas J. Buchananas ragino dabartinį prezidentą Baracką Obamą pakeisti savo ankstesnį nusistatymą ir vis dėlto vykti į Sočio žaidynių atidarymą.

Tai būtų „solidarumo su rusų tauta gestas ir turėtų dramatišką poveikį: žlugtų prieš žiemos olimpiadą nukreiptas Vakarų boikotas, pasaulio televizijos kamerų, kaip ir šiaip viso pasaulio, dėmesys atsikreiptų į Sočį, žaidynių pasisekimas būtų užtikrintas.

Ir kam už tai tektų nuopelnas? Ogi prezidentui Barackui Obamai.

Pasauliui būtų išsiųsta žinutė, jog nepaisant, kokiais klausimais Amerika su Rusija nesutiktų, teroristai mums nenurodinėja, kur galime ir kur negalime vykti, ir mes solidarizuojamės su rusų tauta savo bendra neapykanta terorui ir ryžtu su juo kovoti“.

V. Putinas, visu 100 proc. investavęs savo prestižą į Sočio žaidynes, tai įvertintų kaip didžiadvasišką gestą, Amerikos ištiestą ranką jam ir Rusijai.

O tie, kurie reikalavo parodyti V. Putinui „špygą“ ir jo Sočio žaidynes boikotuoti, taip protestuojant prieš Rusijos įstatymą, draudžiantį platinti homoseksualistų propagandą tarp jaunimo, tie jau tarė savo žodį ir buvo išgirsti.

Juk Jungtinės Amerikos Valstijos jau tėškė V. Putinui į veidą, savo sportinės delegacijos vadove paskirdamos teniso legendą ir lesbietę Billie Jean King, kuri į Sočį keliaus drauge su gėjais sportininkais, aukso medalį laimėjusiu ledo čiuožėju Brianu Boitano ir du kartus medalį laimėjusiu ledo ritulininku Caitlinu Cahow.

„Tai didžiausias akibrokštas – V. Putinui ir Rusijai“, – džiūgavo organizacijos „Human Rights Campaign“ atstovas Chadas Griffinas.

Toliau P. Buchananas teigė, jog kartais su Rusija bendradarbiauti reikia, ir išvardijo, kaip tam tikrais ribotais atžvilgiais tai darė Amerikos prezidentai Dwightas Eisenhoweris, Johnas F. Kennedy, R. Nixonas ir net Ronaldas Reaganas.

„Tai buvo rimti vyrai, sprendžiantys rimtas pasaulio problemas. Šie Šaltojo karo prezidentai suprato, jog nepaisant jų antipatijos Sovietų tironijai, gyvybiniai Jungtinių Valstijų interesai ir pasaulio taika reikalavo, kad jie susitiktų su Amerikai lygios branduolinės galybės vadovais.

Be to, matuojant pagal išraiškos, tikėjimo, susirinkimų ir spaudos laisvę, Kinija 2008-aisiais buvo gerokai daugiau represijas taikanti valstybė nei V. Putino Rusija. Bet tai nesutrukdė George`ui W. Bushui pasirodyti vasaros olimpiadoje Pekine“, – teigė P. Buchananas.

Tada P. J. Buchananas išvardijo, kuo V. Putinas talkino amerikiečiams Libijoje, Afganistane, Sirijoje, Šiaurės Korėjoje, Irane ir Bostone ir savo ilgą straipsnį baigė taip:

„Jei B. Obama vyktų į Sočį, tai atverstų naują puslapį, pradėtų naują skyrių. Gal į šį poelgį nebus atsakyta tuo pačiu? Tačiau ką gi B. Obama turėtų prarasti tokiu drąsiu ir gražiu gestu?“.

Taip rašė žymus amerikiečių publicistas dar sausio pradžioje, o vasario 1 d. Prahos dienraštis „Mlada fronta dnes“ irgi teigė, jog „Sirijos chaose V. Putinas pasireiškė kaip vienintelis ryžtingai veikti sugebantis valstybės vyras. Ir netrukus jis norės pasauliui padaryti įspūdį per olimpines žaidynes Sočyje. Jos turės rusams ir pasauliui parodyti, kad Rusija buvo, yra ir visada bus galinga valstybė“.

Jungtinių Valstijų politikos ir kultūros savaitraštis „New Republic“ sausio 31 d. paskelbė savo redaktorės Julijos Yoffe straipsnį. Jame ji atkreipė dėmesį į tai, jog kaip tik „ruošdamasis žiemos olimpinėms žaidynėms, Kremlius stumia „TV Dožd“ – paskutinį nepriklausomą Rusijos televizijos kanalą, nuo skardžio į prarają.

Sulaukę skambučių iš Kremliaus valdžios aukščiausių pavaduotojų ir V. Putinų artimiausių ir daugiausia išgąsčio įvarančių draugelių, keli Rusijos kabelinių ir satelitinių televizijų operatoriai atsisakė retransliuoti „TV Dožd“ laidas.

Pasak Michailo Zygaro, vyriausiojo „TV Dožd“ redaktoriaus, dėl to stotis nustojo daugiau nei pusės savo auditorijos, į šalį traukiasi ir reklamos užsakovai ir stotis kraujuoja finansiškai.

Jau ir anksčiau šis kanalas dirbo nuostolingai politinio spaudimo ir Kremliaus keršto baimės stipriai iškreiptoje reklamų rinkoje, tačiau šiaip taip išsilaikydavo iš asmeninių jo savininkų Natalijos Sindejevos ir jos vyro lėšų.

Tačiau šis paskutinis puolimas iš Rusijos vyriausybės pusės gali galutinai pakirsti šį kanalą, kuriame dirba apie 300 jaunų, dažnai idealistiškai nusiteikusių žurnalistų ir kitų darbuotojų“, - rašė savaitraštyje „New Republic“ J. Yoffe, savo straipsnį baigdama taip:

„Vidaus politikoje V. Putinas nieko nepaiso. Jis daro tai, ką jo nuomone reikia daryti. Jam ant visko nusispjaut.

V. Putinas duoda, ir V. Putinas atima. Gruodį jis mums davė „Pussy Riot“ ir M. Chodorkovskį. Sausį jis atėmė televizijos stotį „Dožd“.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...