captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valentinas Mitė. H. Karzajus – Problemiškas JAV kūdikis

Į karinį konfliktą lengva įsivelti, bet nežinant jo galutinio tikslo sunku iš jo išeiti. Taip Jungtinėms Valstijoms atsitiko Afganistane. Baltieji Rūmai, ypač į valdžią atėjus Barackui Obamai, keitė karo tikslus. Pirmas ir formalus karo tikslas buvo sunaikinti Al-Qaedą bei jos vadovą Osamą Bin Ladeną. Po jo mirties ir labai susilpnėjus Al-Qaedai, šis tikslas atrodo pasiektas.
Afganistano prezidentas, AFP/Scanpix nuotr.
Afganistano prezidentas, AFP/Scanpix nuotr.

Į karinį konfliktą lengva įsivelti, bet nežinant jo galutinio tikslo sunku iš jo išeiti. Taip Jungtinėms Valstijoms atsitiko Afganistane. Baltieji Rūmai, ypač į valdžią atėjus Barackui Obamai, keitė karo tikslus. Pirmas ir formalus karo tikslas buvo sunaikinti Al-Qaedą bei jos vadovą Osamą Bin Ladeną. Po jo mirties ir labai susilpnėjus Al-Qaedai, šis tikslas atrodo pasiektas.

Tačiau Afganistano Talibanas – vienas labiausiai radikaliausių islamistinių judėjimų – nenugalėtas ir laikas nuo laiko bombų sprogimais bei įžūliais išpuoliais rodo savo galią. Talibano sunaikinimas nebuvo karo tikslas. Vėliau prakalbta apie grupuotės susilpninimą bei derybas su ja. Talibanas, jausdamas savo galią bei artėjančią Jungtinių Valstijų bei NATO karių išvedimo terminą, – 2014-ų metų pabaigą – derėtis nesiruošia. Jungtinėms Valstijoms reikia, paskelbus pergalę, pasitraukti iš šalies, tačiau ten paliekant sau palankų režimą bei dalį karių, kurie padėtų tam režimui, atėjus kritiškai minutei.

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos niekaip negali pasirašyti saugumo susitarimo, leisiančio tiems kariams likti šalyje ir po 2014-ų metų. Svarbiausia šios nesėkmės priežastis – nenuspėjamas pačių amerikiečių į valdžią atvesto prezidento Hamido Karzajaus elgesys. Statytinius irgi reikia rinktis gerai apgalvojus.

Susitarimui pritarė Afganistano genčių vadovų bei autoritetą turinčių jos atstovų susirinkimas, vadinama Loja Džirga. Suderinus visas detales ir gavus Loja Džirgos pritarimą, H. Karzajui liko šį dokumentą tik pasirašyti. Bet, matyt, patikėjęs savo reikšmingumu bei galia, valstybės vadovas pareiškė, jog susitarimas bus pasirašytas tik po prezidento rinkimų – ateinančių metų balandžio mėnesį. Kodėl ir kaip tai suprasti, neaišku, bet keliems mėnesiams toks reikalavimas sukuria nereikalingą netikrumo jausmą bei įtampą. Suderintą valstybiniu lygiu susitarimą vis vien pasirašys bet kuris Afganistano vadovas, žinoma, jei juo netaps Talibano lyderis.

Amerikos santykiai su H. Karzajumi tapo tokie įtempti, jog neseniai Kabule lankęsis JAV gynybos ministras Chuckas Hagelis atsisakė su juo susitikti.

H. Karzajaus elgesyje mažai kas naujo. Prieš kelis metus jis buvo pagrasinęs pereiti į Talibano pusę, lyg ten jo lauktų išskėstomis rankomis. Grasinimo neįvykdė. Šiomis dienomis duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“ paskutiniais žodžiais išdėjo savo globotojus amerikiečius. H. Karzajus pareiškė, jog JAV Afganistane elgiasi kaip kolonizatoriai, grasina nemokėti atlyginimų bei kitais bjauriais būdais žemina Afganistano valdžią. Amerikos kongreso nariai mano, jog H. Karzajus peržengia visas racionalias ribas bei bando JAV kantrybę.

Žinoma, yra daug priežasčių piktintis savo statytinio elgesiu. Juk H. Karzajus turbūt supranta, kad be užsienio karių pagalbos jis vargu ar išsilaikytų valdžioje kad ir savaitę. Gal būt jis mano, jog ne tam amerikiečiai ir NATO valstybių kariai liejo kraują, jog atiduotų Afganistaną į Talibano rankas ir todėl gali elgtis kaip tik šaus į galvą. Tačiau net ir šis paaiškinimas ne ką duoda, norint suprasti H. Karzajaus motyvus. Juos tikriausiai turėtų aiškintis ne politikai, bet psichologai.

Komentaras skambėjo per LRT radiją

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...