captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rūta Vainienė. Dar keli pamąstymai „kaupti ar nekaupti“ tema

Pasiūlydama net tris pasirinkimus dalyvaujantiems antrosios pakopos pensijų kaupime, valdžia užminė nemažą mįslę. „Ką pasirinkti“, skaičiuoja ekspertai, svarsto bendradarbiai prie pietų stalo, nepraleidžia progos paklausti giminės ir draugai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pasiūlydama net tris pasirinkimus dalyvaujantiems antrosios pakopos pensijų kaupime, valdžia užminė nemažą mįslę. „Ką pasirinkti“, skaičiuoja ekspertai, svarsto bendradarbiai prie pietų stalo, nepraleidžia progos paklausti giminės ir draugai. Kadangi skaičiai gana aiškiai sudėlioti kaupimo su subsidija ir asmeniniu prisidėjimu naudai, lieka tik keli klausimai, kuriuos privalo sau atsakyti pasirinkimo kryžkelėje atsidūręs pilietis.

Pirmas klausimas yra, ar apkritai pasitiki pensijų fondais, kaip viena iš daugelio kaupimo alternatyvų, ar vis dėlto pasitikėjimo svarstyklės labiau linksta „Sodros“ naudai. Būtent pasitikėjimas, per laiką susiformavusi, tegu ir menkai pagrįsta nuomonė yra labai svarbi. Juk net jei didžiausi išminčiai faktais ir skaičiais įrodys, kad kaupti pensijų fonduose apsimoka labiau, bet žmogų nuolat krės abejonių šaltukas, turėti ilgalaikę kaupimo sutartį taps ne saugumo garantu, bet ilgalaike rūpesčio našta. Kadangi šimtaprocentinių ateities garantijų nė vienu atveju nėra, verta rinktis tą, kuris šiandien yra geriau įsitvirtinęs žmogaus pasitikėjimo zonoje.

Antrasis klausimas, susijęs su tuo, „ar prisidėti savo lėšomis“, yra, ar tuos 10, 20, ar 100 litų išleisite geriau. Jei galite tvirtai įvardinti, kur ir su kokia nauda šiuos pinigus panaudosite, naudokite. Atsakymas labai susijęs su tuo, kiek ši suma jums reikšminga, ar neskausminga ją atidėti kaupimui.

Šie nedideli įnašai kuriam laikui bus tam tikra prasme „prarasti“, tikintis ateity turėti didesnės naudos. Pačiu blogiausiu ir mažai tikėtinu atveju jie gali būti ir tikrai prarasti, pavyzdžiui, jei sukauptas lėšas nusavintų valdžia. Tačiau kokios nors konkrečios objektyvios tikimybės čia būti negali, tik subjektyvus vertinimas. Štai tas vidinis lūkestis čia yra labai svarbus. Juk kaupti, visą laiką baiminantis, kad lėšos „į balą“ – tikrai ne geriausias sprendimas.

Trečiasis klausimas yra, ko gi tikitės senatvėje – periodinės išmokos ar gauti visą sukauptą sumą. Jei norite gauti visą sukauptą sumą iš karto, rinkitės savanorišką kaupimą, t.y. trečią pakopą arba bet kurį kitą taupymo būdą, nes labai tikėtina, kad antrojoje pakopoje reikės įsigyti anuitetą ir gauti periodines išmokas, kurios nedarys tokio įspūdžio ir neatrodys svari parama senatvėje.

Pasirinkę kitus taupymo būdus, negausite subsidijos, tačiau vien dėl subsidijos, kuri ir gali būti pirmiausia atimta, koreguoti savo gyvenimo planus tikrai neverta. Kadangi norėdami gauti subsidiją turėsite prisidėti ir iš savo kišenės, visų pirma galvokite apie ją, apie savo prioritetus, o ne valdžios pasiūlytą jauką ir pagal tai sudėliotus sprendimus.

Tie, kurie pasirinkimą daro pirmą kartą, alternatyvų turi mažiau. Jie negali rinktis tarpinio varianto, likti su esama kaupimo įmoka. Tačiau jų sprendimas „arba-arba“ taip pat gali būti sustiprintas atsakant į klausimą, kuo pasitikiu, ar neskauda mokėti, ar panaudosiu geriau ir ko noriu senatvėje.

Skaičiavimai, žinoma, yra svarbu, jie suteikia sprendimui objektyvumo įspūdį. Tačiau turime suprasti, kad ir jie pagrįsti prielaidomis bei nežinomaisiais, be to, kalba eina apie palyginti mažas sumas. Tad sprendimo ašis yra ne pedantiškai tiksliai sudėlioti ir suskaičiuoti manų kruopeles, bet apsispręsti remiantis savo poreikiais ir vertybėmis.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...