captcha

Jūsų klausimas priimtas

Justina Paltanavičiūtė. „MaLituanie“ – Lietuvos ir Malio dialogas apie gyvenimą (recenzija)

Pirmąkart Lietuvoje išleistame „world music“ žanro albume – projekto „MaLituanie“ kompaktinėje plokštelėje – lietuviškų ir afrikietiškų liaudies melodijų fragmentai susilieja į universalią muziką, kalbančią apie vyro ir moters ryšį bei amžiną žmogaus gyvenimo ratą.
GM Gyvai nuotr.
GM Gyvai nuotr.

Pirmąkart Lietuvoje išleistame „world music“ žanro albume – projekto „MaLituanie“ kompaktinėje plokštelėje – lietuviškų ir afrikietiškų liaudies melodijų fragmentai susilieja į universalią muziką, kalbančią apie vyro ir moters ryšį bei amžiną žmogaus gyvenimo ratą.

Po „MaLituanie“ kodu slepiasi gana paprasta žodžių kombinacija – Malis + Lietuva. Čia susitiko Lietuvos ir Malio kultūros, įsivilkusios į muzikinį rūbą. Apčiuopiamesnį pavidalą šiam susitikimui suteikė lietuvaičiai Laurita Peleniūtė, Indrė Jurgelevičiūtė, Saulius Petreikis, Viktoras Diawara (kuris yra pusiau malietis) ir atlikėjas iš Malio Baba Sissoko. Šie atlikėjai susibūrė tik „MaLituanie“ projektui, o kompaktinę plokštelę įrašė ganėtinai greitai – vos per keturias dienas, kiekvieną kompoziciją atliekant vieną vienintelį kartą.

Kuo unikali lietuvių liaudies muzika, juolab kaip ji skamba, mums kiekvienam tikriausiai yra savaime suprantama. O štai su afrikietiška muzika šiek tiek sudėtingiau. Kai išgirstame žodį „Afrika“, dažniausiai stereotipiškai ausyse ima skambėti temperamentingi ritmai, įvairių būgnelių garsai, kartais galvoje beveik girdime klavos ritmus, būdingus Lotynų Amerikos muzikai. Regis, kaskart pamirštame, kokio dydžio yra toji Afrika – tik racionalus mąstymas primena, jog tai antrasis pagal dydį žemynas pasaulyje, kurio populiacija taip pat antra pagal dydį. Tuomet lyg ir natūraliai seka išvada, jog ir muzika skirtinguose Afrikos regionuose taip pat skirtinga ir įvairi.

Tad tiems, kurie paėmę į rankas „MaLituanie“ albumą tikisi išgirsti tai, ką jiems kužda nusistovėję ir nelabai pagrįsti stereotipai, gali ir nusivilti. Nepriklijuosime šiam albumui tradiciniais tapusių nieko nepasakančių epitetų – „uždegantys“ ar „karščiu alsuojantys“ ritmai ir panašiai. „MaLituanie“ kompaktinėje plokštelėje skambanti muzika – rami ir sutelkta, priverčianti veikiau grožėtis profesionaliu atlikimu ir meistrišku įvairių egzotiškų (ir ne tik) instrumentų valdymu nei šokti.

Beje, stebina čia ir instrumentų gausa – išgirsti galima anaiptol ne tik tradicinius lietuviškus (kanklės,  švilpukai) ir afrikietiškus (tamani, ngoni), bet ir iš kitų kraštų atkeliavusius – tai armėniškas duduk, australietiškas didgeridoo, indiškoji bansuri fleita ir daugelis kitų. Įdomu, jog visi jie organiškai susilieja į vientisą muzikinį audinį, į jį gražiai įpindami ir pasteliškai prigesintas vokalines partijas.

Neišgirsime čia ir „grynuoliškų“ lietuviškų ar afrikietiškų liaudies melodijų, nes skambantys jų fragmentai taip suderinti tarpusavyje, jog tai tampa nebe lietuviška ar malietiška, o tiesiog universalu.
Lyg ir natūraliai kiltų klausimas – kas sieja tiek geografiškai, tiek kultūriškai taip nutolusias Lietuvą ir Malį? Atsakymas labai paprastas – tai visiems ir visur aktualus vyro ir moters ryšys bei amžinas žmogaus gyvenimo ratas. Temos, kurios gausiai eksploatuojamos visų šalių liaudies muzikoje nuo senų senovės.

Šias akcentuoja ir patys „MaLituanie“ projekto muzikantai. Sako, lyg patys nenujausdami visuomet dainavo apie tą patį, tad ir sujungti savas kultūras į muzikinį world music „lydinį“ nebuvę sunku. Ir vis dėlto susieja jas įdomiai – dialogo principu, kuris tampa savotišku visų 13 kompozicijų leitmotyvu. Jau pačioje pirmojoje, pavadintoje „Moteris“, „kalbasi“ tradicinis Malio tamani ir australietiškas pučiamasis didgeridoo, apipinti tradiciškesnių instrumentų garsais. Panašiu principu daugiau ar mažiau remiasi daugelis albumo kompozicijų.

Beje, dialogas galimas ne tik tarp instrumentų. Pavyzdžiui, kūrinyje „Mįslė“ Baba Sissoko dainuoja apie vyro vaidmenį malietiškoje visuomenėje, tuo pačiu metu skamba ir Lauritos Peleniūtės atliekama lietuvių liaudies daina: iš teksto galime suprasti, jog čia patėvis kalbasi su podukra. Taip tarsi imituojamas ne tik patėvio ir podukros dialogas, bet ir dviejų skirtingų kultūrų žmonių, arba tiesiog malietiškos ir lietuviškos kultūros.  

Gražiai atlikėjai išreiškia ir amžino žmogaus gyvenimo rato temą, kurioje svarbus vaidmuo tenka moteriai – gimdytojai, gyvybės teikėjai. Moteriškasis pradas garbinamas daugelyje kompozicijų – tiesiogiai kūrinyje „Moteris“, simbolinėmis prasmėmis – kūriniuose „Liepa“ ir „Baba – Saulius“. Žinoma, neapsieita ir be meilės ir draugystės temų – jos akivaizdžios kompozicijose „Meilė“, „Šviesa“, „Draugystė“.

Na, o paskutinė kompozicija „Très Jolie“ tarsi reziumuoja visą „MaLituanie“ kompaktinę plokštelę ir primena šio projekto credo – grožis slypi muzikos paslaptyje. Būtent muzika (kaip ir meilė) yra gija, jungianti ir vienijanti skirtingų kultūrų ir patirčių žmones, jos kalba – universali. O perklausius kompaktinę plokštelę galima įsitikinti, jog tai nėra tik tušti žodžiai.

„MaLituanie“ kompaktinė plokštelė oficialiai bus pristatyta lapkričio 8 d. menų fabrike „Loftas“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...