captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Jonušys. Pasakų šalis

Yra tokia Pasakų šalis – visokių pasakų: apie Koščėjų Nemirtingąjį, apie Ivanušką kvailelį, apie gerą carą, apie dar geresnį Leniną ir, žinoma, gerą Staliną, nors kai kur ir klydusį. Ši Pasakų šalis didžiuojasi tuo, kad jos protu nesuprasi. Ne tik protu nesuprasi, bet ir proto joje sunkiai rasi (nors proto ten yra daug, tik ne paviršiuje). Visas pasaulis žino, kad 1940 m. Baltijos šalys buvo okupuotos Pasakų šalies. Tik pati Pasakų šalis tai neigia.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Yra tokia Pasakų šalis – visokių pasakų: apie Koščėjų Nemirtingąjį, apie Ivanušką kvailelį, apie gerą carą, apie dar geresnį Leniną ir, žinoma, gerą Staliną, nors kai kur ir klydusį. Ši Pasakų šalis didžiuojasi tuo, kad jos protu nesuprasi. Ne tik protu nesuprasi, bet ir proto joje sunkiai rasi (nors proto ten yra daug, tik ne paviršiuje). Visas pasaulis žino, kad 1940 m. Baltijos šalys buvo okupuotos Pasakų šalies. Tik pati Pasakų šalis tai neigia.

Visas pasaulis žino, kad 1991 m. sausio 13-ąją Pasakų šalies kariuomenė puolė Vilniaus televizijos bokštą ir nužudė tam tikrą skaičių beginklių gynėjų, bet pati Pasakų šalis skelbia, kad bokšto gynėjai puolė patys save, o kariuomenė ten tuo metu buvo tik šiaip į svečius apsilankiusi. Visas pasaulis žino, kad šiemet rugpjūčio 21 d. cheminį ginklą panaudojo Sirijos režimas. Pasakų šalis tai neigia.

Apskritai Pasakų šalis laikosi pasakiškos nuostatos, kad geriausios pasaulio šalys yra tos, kurias valdo visokie tironai ir karinės chuntos, svarbu tik, kad jie būtų nusistatę prieš demokratiškiausias pasaulio šalis – prieš Ameriką ir Europos Sąjungą, todėl Pasakų šalies geriausi draugai yra Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas, Sirija, Baltarusija, Vidurinės Azijos režimai.

Senais laikais buvo toks anekdotas. Tarybiniame vaikų darželyje auklėtoja pasakoja vaikams apie didžią šalį – Tarybų Sąjungą: kaip ten viskas nuostabu, kokie ten laimingi vaikai ir jų tėvai ir taip toliau. Vienas vaikas verkšlendamas ima zyzti: „Noriu į Tarybų Sąjungą.“ Nes tai buvo pasakų šalis.

Per pastaruosius dešimtmečius daug kas pasikeitė – Pasakų šalis nebe tokia pasakiška, bet vienas dalykas vis dėlto išliko: atotrūkis tarp viešai skelbiamų propagandinių pasakų ir tikrovės. Pvz., pasakų apie blogus taršalus lietuviškuose pieno produktuose.

Kitas išlikęs dalykas – nutylėjimai. Juk pasakose visos detalės neatskleidžiamos. Tad Pasakų šalis nežino, kodėl ji jau kelias savaites tai vienokiais, tai kitokiais būdais terorizuoja pasienį kertančius mūsų sunkvežimius. Kadangi nežino, tai vėliau neigs, kad tai iš viso buvo. Ir įrodyk tada Pasaulio prekybos organizacijoje, kad tai iš viso buvo.

Protu nesuprantama Pasakų šalis savo ir kitų šalių gyventojus bando paveikti ne protu, o pasakomis. Pasakomis apie tai, kad ji yra auka, kurią iš visų pusių puola ir visada puolė, o ji tik ginasi. Besigindama per šimtmečius užgrobė šeštąją pasaulio dalį, bet to buvo maža, norėjo užvaldyti visą pasaulį. Tai padaryti norėjo sekdama pasakas apie pasaulinę revoliuciją ir viso pasaulio proletariato vienybę.

Savo pasakomis gana sėkmingai užvaldo kai kuriuos protus, nors ir ne visai protingus, įvairiuose pasaulio kampeliuose. Keista, bet Pasakų šalis ir dabar randa tikinčių jos pasakomis kelių dešimtmečių jos pačios okupaciją patyrusiose tautose. Štai ir mūsų tautoje yra tikinčių, kad ten viskas gerai ir mes be reikalo ją erziname, be reikalo šliejamės tik prie NATO ir Europos Sąjungos, nes šios mus ir kartu Pasakų šalį siekia ištvirkinti, pakirsti mūsų skaisčią dorovę, viską nupirkti ir parduoti ir palikti mus be skatiko.

Taip, šalis ta Rusija vadinas. Kalbu čia ne apie tautą, o apie valstybę. Didžioji dalis tautos iš milžiniškų pajamų už gamtinius išteklius tegauna trupinius ir gyvena aniptol ne taip, kaip ta mažuma, kuri švaistosi pinigais Lietuvos kurortuose.

Žinoma, draugiškai reikia su Rusija sugyventi, neerzinti jos. Kai kas ir Lietuvoje aiškina, kad kai prieš mus vykdo nepaskelbtą ekonominį karą, mes turime tylėti, nesiskųsti, ieškoti Maskvoje ryšių, kurie gal bent paaiškins, kaip mes galėtumėm pasitaisyti, kad mūsų nebaustų.

Žinoma, reikia pataikauti – taip buvo sakoma prieš dešimt metų: leiskime „Gazpromui“ privatizuoti bendrovę „Lietuvos dujos“. Leidome, už tai dabar iš to „Gazpromo“ gauname pigiausias dujas Europoje.

Sakote, tai pasaka, iš tikrųjų yra ne taip? O tai kaipgi?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...