captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Nauji poslinkiai Sirijos bei Irano klausimais

Nors sekmadienį vyksta visai Europai svarbūs Vokietijos parlamento rinkimai, tikslių jų rezultatų dar nežinant atrodė svarbiau mesti žvilgsnį į kitas pasauliui reikšmingas temas, tarp kurių yra poslinkiai ne tik Sirijoje, bet ir Irane. Apie tai šioje užsienio spaudos apžvalgoje ir pakalbėkime.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Nors sekmadienį vyksta visai Europai svarbūs Vokietijos parlamento rinkimai, tikslių jų rezultatų dar nežinant atrodė svarbiau mesti žvilgsnį į kitas pasauliui reikšmingas temas, tarp kurių yra poslinkiai ne tik Sirijoje, bet ir Irane. Apie tai šioje užsienio spaudos apžvalgoje ir pakalbėkime.

Trečiadienį per interviu su Jungtinių Amerikos Valstijų televizijos kanalo „Fox News“ korespondentais Dennisu Kucinichu ir Gregu Palkotu Damaske Sirijos prezidentas Basharas Assasdas pritarė Amerikos ir Rusijos planui pašalinti jo režimo laikomą cheminių ginklų arsenalą, bet ir toliau neprisiėmė atsakomybės už rugpjūčio 21 d. cheminę ataką, pražudžiusią daugiau nei 1400 žmonių.

„Manau, kad tai bus labai sudėtinga techniškai ir pareikalaus daug pinigų, kai kieno spėjimu apie milijardą dolerių už visas Sirijos atsargas“, – dėl cheminių ginklų pašalinimo kalbėjo B. Assadas Amerikos televizijos korespondentams.

Kaip rugsėjo 18-ąją pranešė amerikiečių portalas „Foreign Policy“, „Sirija jau pareiškė norinti prisijungti prie Cheminių ginklų konvencijos“ ir tikimasi, jog per kelias dienas ji „pateiks visą savo cheminio arsenalo inventorių.

Pagal Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimą, iki lapkričio mėnesio turi būti tarptautinių inspektorių patikrintos visos Sirijos cheminių ginklų gamyklos, jose nutraukti visi gamybos procesai, o iki 2014-ųjų vidurio turi būti sunaikintos visos cheminių ginklų atsargos“.  

Tuo tarpu daug prieštaringo dėmesio sulaukė Jungtinių Tautų ataskaita dėl nuodingų dujų Sirijoje panaudojimo. Ji „dar labiau pakaitino ginčą tarp Rytų ir Vakarų“, – ketvirtadienį rašė Rijekos Kroatijoje dienraštis „Novi list“ ir tęsė: 

„Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija JT tyrimo rezultatus vertina kaip įrodymą, kad nuodingas dujas panaudojo būtent B. Assado režimas. Tuo tarpu Rusija dėl to kaltina sukilėlius. Maskva net eina taip toli, kad Jungtinių Tautų inspektoriams prikiša sąmoningą visuomenės klaidinimą“, – rašė Kroatijos laikraštis.   

Pasak Šanchajaus dienraščio „Wenhui Bao“,  „Vašingtono Baltieji Rūmai beveik neturi ko pasiūlyti. Net ir karinis smūgis kaip paskutinis pasirinkimas negarantuoja, kad tai padėtį pagerins. B. Assado kariuomenė vis dar stipriausia šalyje jėga. Karinės intervencijos kaina gali būti labai didelė. 

Geriausia būtų įgyvendinti JAV užsienio reikalų ministro John Kerry‘io ir jo Rusijos kolego Sergejaus Lavrovo susitarimą. Taip Amerika bent galėtų išlaikyti savigarbą ir teigti, jog Damaskas tik iš Jungtinių Valstijų antpuolio baimės atsisako savio cheminių ginklų“, – rašė Kinijos laikraštis. 

Anot dienraščio „Washington Post“,  „kaip tai gali būti, kad tik vienerius metus po savo aiškaus perrinkimo, prezidentas B. Obama ties kiekvienu savo žingsniu iš visų pusių puolamas – net ir Sirijos klausimu? O juk paskutinieji poslinkiai taip gerai atitinka Amerikos piliečių, norinčių Sirijos be cheminių ginklų, bet nenorinčių ir jokio karinio išpuolio prieš ją, pageidavimus. 

Nors B. Obama siūlo tai, ko Amerika nori, jis vis tiek vaizduojamas kaip „lūzeris“ – pralaimėtojas“, – stebėjosi pagrindinis Amerikos sostinės dienraštis. 

 Tuo tarpu Londono „Times‘as“ verbavo už opozicinės „Laisvosios Sirijos armijos“ palaikymą: „negalima jų palikti vienų vienus, net jeigu darosi vis sunkiau nuosaikiąsias jėgas aprūpinti ginklais, kartu netyčia apginkluojant islamistinius ekstremistus“, – rašė Britanijos sostinės dienraštis.  

Maskvos dienratis „Novyje Izvestija“, ir ne tik jis, manė, kad „Jungtinėse Tautose sprendžiant Sirijos ir viso regiono ateities klausimus, raktinį vaidmenį gali suvaidinti naujasis Irano prezidentas Hassanas Rouhanis. Iki šiol neaišku, ko iš jo išvis galima laukti. 

Vieniems jis – ryžtingas reformininkas, kuris nori savo šalį atverti Vakarams. Kiti įsitikinę, kad jam vadovaujant santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis netgi pablogės. 

Taigi, kas yra šitas H. Rouhanis?“ – klausė Maskvos dienraštis. 

Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ ketvirtadienį pranešė, kad „Irano prezidentas nori steigti pilietinių teisių komisiją, tuo sukonkretindamas savo per rinkimų kovą pareikštą nuomonių ir informacijos laisvės reikalavimą. Apie Komisijos piliečių teisėms garantuoti steigimą jis paskelbė per JAV televizijos tinklą „NBC“. 

Komisija visų pirma turės įgalinti laisvą priėjimą prie Interneto. Visi šiandieninio pasaulio žmonės, tarp jų ir iraniečiai, turi teisę prieiti prie informacijos, laisvai kalbėti ir mąstyti, būti visiškai laisvi savo privačiame gyvenime. Šiuo metu iraniečiams Internetas, Facebookas ir Twitteris prieinami tik ribotai. 

Be to, Irano prezidentas pabrėžė, kad jo šalis niekada neplanavo kurti atominių ginklų ir to ir ateityje nedarys. Ateinančią savaitę H. Rouhanis kalbės Jungtinių Tautų plenume ir Vakarų valstybės tikisi, kad jis užgriebs taikesnę gaidą nei jo pirmtakas M. Ahmadinedžadas“, – teigė Vokietijos radijas ketvirtadienį. 

O penktadienį tas pats „Deutschlandfunk“ pranešė, jog „Irano prezidentas H. Rouhanis pasisiūlė ir būti tarpininku Sirijos pilietiniame kare, kad įgalintų diaogą tarp Sirijos valdžios ir opozicijos. Taip jis pats rašė straipsnyje dienraščiui „Washington Post“.      

Vokietijos radijas toliau paaiškino, kad „Teherano vyriausybė laikoma artima Sirijos prezidento B. Assado sąjungininke. Iranui amerikiečiai priekaištauja, kad tas Sirijos režimą palaiko ginklais ir pinigais. 

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas F. Hollande‘as pareiškė esąs pasirengęs Sirijos opozicinę kariuomenę aprūpinti ginklais. Tačiau nebus jokio ginklų tiekimo radikaliesiems islamistams, sakė prancūzijos prezidentas lankydamasis Malyje“.        

Turino dienraštis „Stampa“ pažymėjo, kad „jeigu Iranas įsijungs į diplomatinį procesą ir prisidės prie Sirijos krizės sprendimo, tai galėtų pagerinti santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. O tuo naujasis Irano prezidentas labai suinteresuotas – savo šalies saugumo ir plėtros labui“. 

Tuo, kad į gerą pusę keičiasi Irano politika, drįso patikėti ir Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“. O paties Teherano dienraštis „Arman“ sveikino kai kurių politinių kalinių paleidimą ir rašė, jog prezidento H. Rouhanio „valdžia pati savo pavadino „vilties ir protingumo“ vyriausybe. 

Prezidentas savo žodį tęsėjo ir kiekvienas, kuris už jį balsavo, gali tuo pasidžiaugti“, – teigė Irano sostinės dienraštis.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close