captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. V. Putinas – dar vienas nobelininkas?

Atrodo, kad Vakarų karinio antpuolio Sirijoje kol kas nebus, tačiau padėtis vis tiek įtempta ir neišspręsta. „New York Times‘o“ redaktoriai ketvirtadienį vedamajame rašė, jog B. Obamos „nutarimas nusilenkti akimirkos diplomatinei realybei ir prašyti Kongreso atidėti balsavimą dėl karinių veiksmų buvo protingas.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Atrodo, kad Vakarų karinio antpuolio Sirijoje kol kas nebus, tačiau padėtis vis tiek įtempta ir neišspręsta. „New York Times‘o“ redaktoriai ketvirtadienį vedamajame rašė, jog B. Obamos „nutarimas nusilenkti akimirkos diplomatinei realybei ir prašyti Kongreso atidėti balsavimą dėl karinių veiksmų buvo protingas.

Tas pats galioja ir valstybės sekretoriaus Johno Kerry‘io nusiuntimui į Ženevą, jog susitiktų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu ir pasitartų, kaip išgauti Jungtinių Tautų mandatą, reikalaujantį, kad Sirija atskleistų savo cheminių ginklų dislokaciją ir perleistų tuos ginklus tarptautinei kontrolei“, – rašė „New York Times‘o“ redaktoriai ir tęsė:  

„Rusijos mintis, kad Sirija galėtų išvengti antpuolio perduodama savo cheminių ginklų kontrolę, yra pirmas tikras gyvybės ženklas diplomatinime šios krizės fronte. Žinoma, tai gali baigtis šnipštu.

Juk tiek neaiškumų, pradedant klausimu, kiek Rusija iš tiesų pritars  Saugumo Tarybos rezoliucijai, reikalaujančiai Sirijos cheminio nusiginklavimo, iki didžiulio galvosukio, kaip realiai tokius mirtinus ginklus perduoti tarptautinei kontrolei chaotiško pilietinio karo sąlygomis.

Vis dėlto diplomatija, daugiau nei amerikiečių atakos grėsmė, gali suteikti daug betarpiškesnį atgrasymą nuo tolesnių cheminių išpuolių dabar ir tolesnėje ateityje.  Rusija ir toliau kels galimai neprotingus reikalavimus iki susitarimas bus galutinai pasirašytas ir tikriausiai nesutiks pripažinti, kad nuodingų dujų išpuolius vykdė Sirijos režimas.

Tačiau Kongresas ir ponas B. Obama turėtų būti atsargūs skelbdami griežtus terminus ir brėždami dar daugiau raudonų linijų.

Bent jau Sirija pirmą kartą gyvenime pripažino turinti cheminių ginklų, o V. Putinas pasauliui pripažino, kad turi būti ribų pasitikėjimui, kurį jis buvo suteikęs savo palaikomai Sirijos vyriausybei. Galop, Rusija ir Jungtinės Valstijos pirmą kartą po labai ilgo laiko dirba kartu bendro strateginio tikslo labui“, – dėstė pagrindinio Niujorko laikraščio redaktoriai.  

To paties laikraščio nuomonių skyriuje vietos pasisakyti gavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo rašinį „New York Times‘e“  Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ komentavo taip:

„Didžiojoje scenoje Rusijos valstybės vadovas prisistato kaip herojus ir taikdarys. V. Putinas pliekia amerikiečių militarizmą, gina tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmenybę. Maskvietiška savigyra eina iki pat siūlymo V. Putinui suteikti Nobelio taikos premiją.

B. Obama turi jaustis tarsi atsidūręs ne tame kine, ypač dėl to, jog turi jaustis dėkingas už rusų iniciatyvą, kuri jį išgelbėjo iš bėdos – sąskaita už tai jam dar bus pateikta.

Tačiau V. Putinas nėra pasaulio politikos taurusis riteris. Jeigu toks būtų, jis nebūtų Jungtinėse Tautose vedęs trukdymo politikos. Užvis labiausia jam svarbu išlaikyti Rusijos, kaip didžiosios galybės, statusą, įskaitant B. Obamos pažeminimą“, – rašė Frankfurto dešiniųjų laikraštis penktadienį. 

O kitas, Berlyne ir Hamburge leidžiamas Vokietijos dienraštis „Welt“ tą pačią dieną rašė, jog „V. Putinas užsipuola B. Obamą pastarojo tėvynėje ir bando pakirsti Amerikos prezidento pastangas įtikinti Kongresą ir savo tautą imtis baudžiamųjų pastangų prieš Siriją. Tai, žinoma, visiškai teisėta, tačiau V. Putinas į darbą paleidžia iškreipimus, pusiau tiesas, net tikrus melus.  

Tuo pačiu jis bando gudriu būdu aktyvuoti ir Irako karo traumą. Demokratijos yra jų priešininkams daug lengviau išskaitomos ir paveikiamos negu autokratijos. Ir politikai demokratijose gali, skirtingai nei pasaulio V. Putinai, tik ribotai sau leisti veikti prieš savo piliečių valią.

V. Putinas Amerikoje įsijungia į debatus, į kuriuos jis pats Rusijoje niekada nesileistų. Galima mums, kaip demokratams, tik tikėtis, kad niekas ant  jo manipuliatyvios argumentacijos neužkibs“, – rašė nuosaikiai dešiniųjų pažiūrų Vokietijos dienraštis. 

Kitus pasaulio dienraščius labiau domino ne V. Putinas, bet B. Obama. Štai Ekvadoro dienraštis „Comercio“ džiaugėsi, jog „pasidarė aišku, kad B. Obama nepateko į tokią aklavietę, kaip karų Afganistane ir Irake atvejais. Didysis klausimas tik tas, ar režimas Damaske iš tiesų priims Rusijos pasiūlymą ir sunaikins savo cheminių ginklų arsenalą.

Pirmiausia betgi Sirijos pilietiniam karui suteikta pertraukėlė“, – rašė Ekvadoro sostinės Kito laikraštis. 

Kolumbijos sostinės dienraštis „Tiempo“ irgi pagyrė Amerikos prezidento „nutarimą griebti jautį už ragų ir paaiškinti, jog taikai bus duodama galimybė“.

Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „dėl tikslių sąlygų, kuriomis Damaskas turi nusiginkluoti, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje prasidės tąsymasis. Maskva ir Damaskas čia turi beveik neribotas galimybes tempti gumą. 

Jau dabar Kremlius reikalauja, kad Vašingtonas pirmiausia išmontuotų savo grasinamąjį pajėgų sutelkimą prieš Siriją. Paskui bus ir kitų kliuvinių“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Serbijos sostinės dienraštis „Politika“ taip pat pažymėjo, jog „paskelbti tarptautinę cheminių ginklų kontrolę lengva, bet ją įgyvendinti – labai sunku.

Juk kaip Jungtinių Tautų inspektoriai įstengs karo sąlygomis pirmiausia nustatyti tokio milžiniško cheminių ginklų arsenalo buvimo vietas, tada jį patikrinti ir pabaigoje jį tvarkingai ir nepriekaištingai sunaikinti?

Kalba čia eina apie šimtus tonų labai pavojingų medžiagų, kurių buvimą Sirija ligi šiol neigė ir kurios paslėptos skersai išilgai visos šalies. Net ir taikos sąlygomis šios užduoties atlikimas truktų mėnesius, jeigu ne metus, o per karą tai beveik neįmanoma“, – rašė Belgrado laikraštis.

Paryžiaus dienraštis „Monde“ įspėjo, kad „ir derybų laukas – užminuotas. Reikia saugotis, kad per sunkias derybas nebūtų apsigaunama. Jungtinės Amerikos Valstijos ir sąjungininkai turi išlaikyti spaudimą Damaskui ir Maskvai.

Nes tik, kai B. Obama pagrasino kariniais smūgiais, V. Putinas pakeitė savo poziciją ir ėmė Sirijos klausimu pasijudinti“, – rašė Prancūzijos sostinės dienraštis.

Izmiro Turkijoje dienraščio „Yeni Asir“ požiūriu, „Rusija daro viską, kad Siriją išsaugotų. Kas stebina, tai Vakarų laikysena. Sirijos liaudis dėjo savo viltis į karinę intervenciją. Visais būdais buvo bandoma tokios išvengti. Tai ir pavyko.

Bet ar karinio smūgio atsisakymas nereikš, kad Vakarai B. Assadui suteikia leidimą žudyti toliau? Jeigu už cheminių ginklų panaudojimą negresia jokios sankcijos, apie ką čia dar kalbėti?“ – stebisi Turkijos laikraštis.

 Dubajaus dienraštis „Gulf News“ irgi nusivylęs, nes „pagrindinė Sirijos problema“ yra ne masinio naikinimo ginklų pašalinimas, o „besitęsiantis pilietinis karas“, kuriame „jau daugiau nei dvejus metus žudomi tūkstančiai žmonių ir milijonai paverčiami bėgliais – o galingosios Vakarų vyriausybės nedaro nieko. 

Tuo tarpu visiems aišku, jog B. al Assadas, kuris leidžia nužudyti net keletą savo paties funkcionierių, kad tik išsilaikytų valdžioje, prarado savo politinį teisėtumą ir turėtų iš posto pasitraukti“, – rašė Jungtinių Arabų Emirato sostinės laikraštis.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...