Nuomonės

2019.02.14 11:42

Aurelijus Katkevičius. Baimės inkubatorius mero prieškambaryje

2019.02.14 11:42

„Na ir ko tau ten? Ir dar už dyką“, – su labai suvalkietiškomis (nė lašo nebūdama suvalkiete) intonacijomis klausia Mano akių šviesa. Ten – tai vesti kandidatų į merus šiuose savivaldos rinkimuose debatų vienoje iš Pietų Lietuvos savivaldybių.

Hm. Ko?

Gal dėl to, kad ir man, senam intravertui, pagaliau prišilo – politika yra ne lindėjimas narvelyje ir komentavimas portaluose tyliai pasikikenant. Politika yra kalbėjimasis. Ir su tais, su kuriais nesutinki. Ir su tais, su kuriais nei runkelių ravėti neisi, nei vaikų krikštyti. Ir jeigu gali padėti žmonėms kalbėtis, tai ir padėk.

Ir dar – padėti žmonėms pamatyti, kad politikai irgi yra tik tokie patys žmonės, tik kad mes visi jiems rinkimų metu patikim tvarkyti mūsų reikalus, todėl jie atsako mums. Mes galime jiems sakyti, ką galvojame. Mes turime uždavinėti jiems nemalonius klausimus, mes galime švelniai (o gal ir ne visai švelniai) pasišaipydami baksnoti į juos. Ir jie negali įsižeidinėti ir pykti, o turi mums pasakoti, kodėl ir ką daro, kiek tai kainuos ir iš kurios mūsų visų suneštų mokesčių lentynėlės jie tuos pinigus paims.

Nes jie – ne valdžia, kaip iki šiol klaidingai mano valdantieji, kai kurių savo narių lūpomis pratardami: „Norėsiu – duosiu, norėsiu – neduosiu“. Jie yra mūsų kuriam laikui pasamdyti tarnautojai, kuriems mes delegavome teisę ir atsakomybę pabandyti šiek tiek patvarkyti mūsų reikalus.

Šiaip jau politikas yra dvigubai tragiška būtybė. Žmogus apskritai yra tragiška būtybė, nes yra mirtingas ir kartais netikėtai. Politikas – dvigubai: ir dėl to, kad mirtingas, ir dėl to, kad kadencijos turi pabaigas (su retomis išimtimis, pavyzdžiui, Rusijoje ar Kazachstane).

Važiuodamas į debatus nugirdau profesorių Gediminą Navaitį radijuje sakant: „Valdyti gali tik tai, ką gali pamatuoti“. Labai man tiko šita citata, tad visiems kandidatams uždaviau tokį klausimą – koks vienas kiekybinis ir labai konkretus rodiklis po ketverių metų kadencijos sakys – aš buvau geras meras?

Išgirdau daug ko – nuo krovinių perkrovos stoties stovėjimo fakto kaip rodiklio iki pojūčio, kad visiems bus gera. Buvo, tiesa ir skaičių – tarkim, kad šildymas po kadencijos kainuos tiek pat, kiek likusioje Lietuvoje, nes dabar yra 30 procentų brangesnis. Nesigilinau, ar dėl to, kad vietoje pigs, ar dėl to, kad likusioje Lietuvoje brangs.

Manęs neklausė, aš pats klausinėjau, bet jeigu būtų paklausę, būčiau suformulavęs šitaip: naujai sukurtų darbo vietų skaičius ne viešajame sektoriuje. Ir pabaigą norėčiau atskirai pabrėžti.

Lazdijų, pavyzdžiui, savivaldybėje du iš trijų žmonių dirba viešame sektoriuje, yra biudžetininkai, atlyginimą jiems moka mokesčių mokėtojai, jų vaikų vakarienė ir šiaip ateitis priklauso nuo darbdavio, kuris dažniausiai yra savivaldybė, tai yra savivaldybėn išrinkti mums atsiskaityti turintys tarnautojai. Aš nežinau, kokių dar sinonimų rasti šitam faktui sukirčiuoti. Ne vienoje dešimtyje šalies savivaldybių didžiausias darbdavys yra pati savivaldybė. Na gerai – vienas iš didžiausių. Specialiai netyrinėjau, bet įtariu, kad užimtumo viešajame sektoriuje dalis atskiroje savivaldybėje labai tiesiogiai susijusi su tos savivaldybės dinamiškumu, šiuolaikiškumu, efektyvumu, gebėjimu lanksčiai reformuotis ir prisitaikyti prie kintančio pasaulio reikalavimų.

Kai visoje savivaldybėje vienas iš didžiausių ar didžiausias darbdavys yra savivaldybė, žmonės, kurie kartu dar turėtų būti piliečiai ir rinkėjai, elgiasi taip, kaip darbovietėje bijodami prarasti darbą – kad tik ko nepasakius, kad tik kaip nesupykdžius. Jie priklausomi  – tad kaip jie ko nors gali pareikalauti iš renkamųjų politikų?

Visi šalyje puikiai žino ypač įspūdingų rezultatų baimės, susitaikymo, nusivylimo ir pasidavimo gamyboje pasiekusias savivaldybes. Jų amžini merai ir merės šiomis dienomis, matyt, vėl kažką žmonėms peza apie emigracijos žabojimą ir gimstamumo skatinimą, nors būtent jų puoselėjama baimės atmosfera ir yra viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių.

Savivaldos rinkimų metu sukurta paklusnių vadukui balsuotojų, o ne atsakingų ir mąstančių rinkėjų minia vėliau balsuos ir prezidento, ir Seimo rinkimuose.

Ir tik giliai įsikniaubęs į knygą žmogus galėtų sakyti, kad savivaldos rinkimai yra mažiau svarbūs nei prezidento.

Komentaro autorius Aurelijus Katkevičius yra žurnalistas, „Verslo klasės“ redaktorius.

Be raštiško LRT.lt redakcijos sutikimo draudžiama komentarą perpublikuoti kitose žiniasklaidos priemonėse.