Nuomonės

2019.02.11 11:23

Ramūnas Bogdanas. S. Skvernelio ir R. Karbauskio pora

2019.02.11 11:23

Jau ne pirmas mėnuo, kai policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, perėmęs šį postą tiesiai iš Sauliaus Skvernelio rankų, po šešias valandas per dieną kremta anglų kalbą. Darbo metu. Laisvalaikis turbūt skirtas svarmenims kilnoti. 

Kokį signalą tokiu elgesiu jis siunčia savo pavaldiniams ir platesnei visuomenei? Labai paprastą: kai esi S. Skvernelio malonėje, net į darbą gali nevaikščioti. Jei kas nutiks, kalti bus konservatoriai.

Romėnai turėjo patirties nukaltą išmintį: „Geriau avinų armija, liūto vadovaujama, negu liūtų armija, avino vadovaujama“. Imperijai byrant ja nebesivadovavo, ir niekam tikę valdovai pamažėl užleido kraštą barbarams.

Aukštas pareigas einantis asmuo ir šiandien daro įtaką valstybės raidai, ypač tada, kai valdymo institucijos nėra pakankamai tvirtos. Todėl neturėtų būti tas pats, kam patikime įgaliojimus priiminėti sprendimus.

„Žaliavalstiečių“ partijos rinkimų sąrašo lyderis S. Skvernelis sėdi pačiame įvykių epicentre, taikosi į aukščiausią postą valstybėje, tačiau akivaizdžiai painioja flakonus ir, vos tik prasižioja, vietoj gesinančio vandens toliau pilsto žibalo į ugnį.

Jiedu su R. Karbauskiu – kaip dvispalvė klouno batų pora. Vienas yra rinkimus laimėjusios partijos lyderis, tačiau nedrįsta tiesiogiai imtis atsakomybės ir valdo nuo galinės sėdynės per statytinius, o kitas užsilipo į aukštą kėdę, bet tokios pačios baimės apimtas nestojo į margą darinį, vadinamą Lietuvos žaliųjų ir valstiečių partija, kad vėliau nereiktų drauge atsakyti už priskaldytas malkas. Taip būdinga elgtis silpniems žmonėms, ir jiedu, ko gero, atpažįsta save vienas kitame ir neturi pretenzijų dėl išsisukinėjimo.

Migla apie profesionalų vyriausybę turi vieną tikslą šiai porelei – bakstelėti pirštu į kitus, kai rinkėjai pareikalaus atsiskaityti. R. Karbauskis sykį jau buvo išmestas iš Seimo vicepirmininkų, kaip nesugebantis atlikti darbo. Dabartiniai jo siūlymai kultūros ugdymui baigiasi ties vaikiškų tautinių rūbelių siuvykla.

O koks profesionalas politikoje yra S. Skvernelis? Joks. Vadovauti statutinei organizacijai yra visai kitas žanras, negu vadovauti vyriausybei ar valstybei. Operos dainininkai baleto nešoka, nors dirba tame pačiame teatre.

Prezidentės siūlytą pagalbą mokytojų krizės metu premjeras atstūmė kaip vaikas, kuris užsispyręs tvirtina: „aš pats“, nors gebėjimų susitvarkyti akivaizdžiai neturi. Dabar juokingai purtosi, esą prezidentė kalta, kad netvirtina Aplinkos ministre kompetencijos stokojančios kandidatės – jaunos merginos iš ūsuotų bebrų partijos, kurią surasti jam truko net du mėnesius. 

Turbūt S. Skvernelis norėtų, kad prezidentė jį sausą perkeltų per paties prilaistytas balas, o ji mat tik kelią žada parodyti. Nevilties apimtas jis eilinį kartą savo biografijoje driokstelėjo neadekvačiu galios demonstravimu ir skelbia paliksiantis ministeriją be ministro, – lygiai taip neadekvačiai jis atleido tris ministrus nieko neįspėjęs, nesitaręs net su savo frakcija Seime.

Tarsi jau būtų vienvaldis, kurio valia ignoruoti, bausti arba pasigailėti. Nesunkiai galima įsivaizduoti, kaip elgtųsi pasilypėjęs dar aukščiau. Visuomenė būtų skeliama į sutelktus lojalistus, kurie darbo metu gali ruoštis karjerai tobulindami anglų kalbą, ir į likusią dalį, kuriai reikia botago.

Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.