Nuomonės

2019.01.09 10:02

Rimvydas Valatka. Jaunystės eliksyras politikai

2019.01.09 10:02

Prieš kelias dienas pristatytos apklausos rezultatai nustebino ir tyrėjus, ir komentatorius. Net 23 miestuose ir 31 kaime atliktas tyrimas parodė, kad jau ne pinigai ir jų stygius yra tai, ko labiausiai trūksta lietuviams.

Net 27 proc. apklaustųjų teigia, kad labiausiai Lietuvai trūksta geros valdžios ir teisingų įstatymų. Dar 16 proc. proc. mano, kad labiausiai trūksta sąžiningumo ir teisingumo, o tai iš esmės tas pats. Pinigai atsidūrė vos trečioje vietoje. Jų stygių prioritetu laiko tik 13 proc. žmonių.

Tačiau ar įmanoma turėti teisingus įstatymus, jei per dvejus valstiečių Seimo metus bandyta prastumti net dešimt įstatymų projektų, kurių tikslas buvo žūtbūt užčiaupti burnas valdžios kritikams? Kitaip sakant, kas antrą mėnesį valstiečiai stumia po įstatymą tik tam, kad žmonės net ir teisės svarstyti, kas teisinga, o kas ne, nebeturėtų.

Kodėl taip yra? Kodėl kaip tik ta valdžia, kuri sukelia žmonėms daugiausia lūkesčių, ypač greitai nusivažiuoja iki karo su tais, kurie sako, kad karalius yra nuogas?

Psichologas, komentavęs šią apklausą, pasidžiaugė, kad Lietuva juda gera linkme, nes jau ne pinigai atrodo svarbiausias dalykas. Tai, žinoma, tikrai pozityvi permaina. Tačiau ta pati apklausa rodo, kad visuomenė vis dar tebegyvena vaikiškų iliuzijų pasaulyje.

Kaip galimus sprendimus, kaip turėti gerą valdžią, apklaustieji nurodė politikų skaičiaus mažinimą ir senų politikų pakeitimą jaunais žmonėmis.

Tačiau dauguma Seimo valstiečių kaip tik ir yra gerokai jaunesni už prieš tai buvusius. Vadinasi, dveji metai su valstiečiais kurie valdžią iš tautos gavo su šūkiu „nauji ir jauni“, nepadėjo atsikratyti šios iliuzijos?

Valstybės valdymo kokybė priklauso ne nuo to, kiek valdžioje yra jaunų ir kiek senų, o tik nuo to, kiek politikai yra išmintingi ir pasirengę valdyti valstybę.

Tiek mažinant sprendimų priėmėjų skaičių, tiek jauninant tautos atstovybę kvailių procentas tarp sprendimų priėmėjų išliks maždaug toks pat, o pirmuoju atveju dar bus ir mažiau demokratijos.

Tai joks paradoksas. Viena vertus, į valdžią išrinktų  kvailių skaičius yra tiesiog proporcingas kvailių skaičiui tarp rinkėjų.

Kita vertus, kiekviena žmonių karta kvailių ir neatsakingų individų turi maždaug tiek pat. Jei būtų priešingai, evoliucija seniai būtų padariusi taip, kad bet kurioje žmonių grupėje  ir tautoje būtų likę tik proto ir išminties bokštai. Bet liaudies išmintis kažkodėl byloja, kad „kvailius nei sėja, nei sodina, o jie auga ir tiek“.

Minėta apklausa tai graudžiai patvirtino. Į klausimą, kokios šalys žmonėms atrodo gerovės valstybėmis, beveik pusė atsakė, kad tai Vokietija ir Norvegija. Kaip žinoma, vienas jauniausių šio Seimo narių, valstietis M. Puidokas ką tik paskelbė, kad Norvegija yra visiškai nepatikima valstybė.

Tai – tik viena jauno Seimo nario skelbta nesąmonė. Visas jas pavargtume vardyti, ir jų tikrai nebūtų mažiau nei Simo senukų paskelbtų. Pvz., jaunasis konservatorius V.Kernagis pasirašė po R. Karbauskio projektu, kad dėl kovos su Putino propaganda būtina uždrausti valdžios institucijų kritiką, o senukas G. Kirkilas po ta nesąmone nepasirašė.

Vadinasi, protinga ir teisinga valdžia  bus ne tada, kai į ją bus išrinkta daugiau jaunų žmonių, o tik tada, kai bus išrinkta daugiau išmintingų ir politiką išmanančių žmonių, nepriklausomai nuo to, kokia yra jų gimimo data.

Panašu, kad iki tokio ABC lygio supratimo vis dar esam toliau nei iki Marso.

Apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.