captcha

Jūsų klausimas priimtas

Virginijus Savukynas. Apgaulingas rinkimų komitetų populiarumas

Puikiai prisimenu diskusijas, kodėl reikėtų, kad piliečiai galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose ir be partijų. Buvo sakoma, kad partijos yra sustabarėjusios, nebūtinai atliepia piliečių poreikius, todėl turi būti galimybė piliečiams jungtis tam tikrų idėjų pagrindu ir paties tvarkytis savivaldos reikalus. Viskas gražu, tačiau kaip realybė? Atrodo, kad komitetai tapo nauja politine mada.
V. Savukynas, V. Radžiūno/LRT nuotr.
V. Savukynas, V. Radžiūno/LRT nuotr.

Kai 2015 metais pirmą kartą buvo leista visuomeniniams rinkimų komitetams dalyvauti rinkimuose, sąrašus kėlė 58 komitetai. Dabar jau 92. Partijų dalyvaus tik 15.

Tačiau kaip yra iš tiesų. Paimkime Vilniaus pavyzdį. Čia valdžios sieks net 21 sąrašas – devyni komitetai ir dvylika partijų.

Atrodo, kad politinė konkurencija didelė. O tai turėtų būti gerai rinkėjui, tikrai išsirinks tuos, kurie jiems prie širdies.

Sąraše gali būti 102 kandidatai. Taip, savivaldybėje yra 51 narys, tačiau įstatymai leidžia sąraše pateikti dvigubai daugiau. Politinės organizacijos tuo gali pasinaudoti, parodant, jog jos yra stiprios ir gali pateikti dvigubai daugiau pasiruošusių dalyvauti savivaldos darbe žmonių. Be to, įtraukiant daugiau žmonių ugdoma politinė organizacija, auginami būsimi politikai. Atrodytų, kad ypatingai turėtų pasirodyti komitetai. Juk jei yra daug žmonių, kurie nepatenkinti partijomis, jie turėtų prisidėti prie komitetų veiklos. Jų idėjos turėtų pritraukti tuos, kurie nusivylę partijomis. O juk žinome, kad nusivylusiųjų yra daug.

Tačiau pasižiūrime, kaip pavyko sudaryti komitetams sąrašus. Štai „Vilnius gali“ galėjo surinkti tik 28 asmenimis. Panašu, jie patys nelabai tiki savo sėkme, nes tuo atveju, jei vilniečiai už juos balsuos, jie neturės pakankamai žmonių. „Junkis“ surado tik 32 žmones, kurie panoro būti jų sąraše, „Gedimino miestas“ priviliojo 34, „Judėk, Vilniau“ – 44. Net dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komitetas nesugebėjo užpildyti visų galimų sąrašo vietų. Dalyvauti šiame komitete sutiko tik 67 žmonės.

Tai rodo, kad realybėje komitetams sunku surasti žmonių, kurie pasiryžę ne tik žodžiais, bet ir savo darbu paremti jų idėjas. Tačiau problema slypi giliau. Vilniaus savivaldos rinkimuose dalyvaujančios partijos taip pat nesugeba pritraukti žmonių. Štai Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše tėra 49 žmonės, Darbo partijos – 51, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų – 59, Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 45.

Vienintelė partija, kuri užpildė visą galimą sąrašą yra Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).

Iš tiesų tai rodo bendrą gilią politinę krizę: trūksta žmonių, kurie norėtų dalyvauti politiniame gyvenime.

Antras dalykas: prabilta apie nevienodą politinę konkurenciją. Partija veikia nuolatos ir Lietuvos, o komitetas – tik vienos savivaldybės teritorijoje ir tik iki rinkimų rezultatų patvirtinimo. Partijos finansuojamos iš biudžeto, nario, gyventojų pajamų mokesčių, aukų, gali imti paskolas, komitetai – iš aukų ar pačių kandidatų lėšų. Partijų veikla stebima nuolat, komiteto – nutrūksta iškart po rinkimų. Komitetą įkurti yra paprasčiau nei partiją. Tokie politologai, kaip Vytautas Dumbliauskas ar Saulius Spurga sako, jog būtina suvienodinti sąlygas. Ir jie teisūs. Tačiau šie rinkimai vyks esamomis sąlygomis. Tad ką galima padaryti per šiuos rinkimus, tai atskirti politinę konkurenciją tarp politinių partijų ir komitetų. Kadangi skirtingomis sąlygomis jie dalyvauja rinkimuose.

Todėl galėtų ir būti diskusijos organizuojamos atskirai tarp politinių partijų ir atskirai tarp komitetų. Tai rinkėjams leistų geriau identifikuoti tiek partijas, tiek komitetus. Ir tinkamai pasirinkti.

Apžvalgininko Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close