captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ar pranešti apie JAV nusikaltimus – nusikaltimas?

JAV kariškis Bradley Manningas karinio teismo Merilendo valstijoje trečiadienį nuteistas 35 metus kalėti už tai, kad organizacijai „WikiLeaks“ perdavė 700 tūkstančių slaptų dokumentų. Vieni pasaulio laikraščiai šį nuosprendį smerkė, kiti jį palaikė. Štai kelios būdingos ištraukos. 
V. Radžiūno (BFL) nuotr.
V. Radžiūno (BFL) nuotr.

JAV kariškis Bradley Manningas karinio teismo Merilendo valstijoje trečiadienį nuteistas 35 metus kalėti už tai, kad organizacijai „WikiLeaks“ perdavė 700 tūkstančių slaptų dokumentų. Vieni pasaulio laikraščiai šį nuosprendį smerkė, kiti jį palaikė. Štai kelios būdingos ištraukos. 

Tarp smerkiančiųjų buvo Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“, kuris nuosprendį vadino brutaliu, „net jeigu jam dar toli iki besaikio prokuratūros reikalavimo B. Manningą pasodinti 60-iai metų. Juk vyriausybė vis dėlto sulaukė to, ko siekė: kad būtų pasiųstas negailestingumo signalas, jog kas išduoda paslaptis, tas išduoda savo tėvynę, o kas išduoda tėvynę, gauna praktiškai iki gyvos galvos.

Taigi tas, kuris nori visuomenę įspėti, nes mato valstybę žengiančią ne tuo keliu, traktuojamas kaip galvažudys“, – rašė Pietų Vokietijos laikraštis, pridurdamas, jog tai gali kitus visuomenės apšvietimo siekiančius paslapčių atskleidėjus ne tik įbauginti, bet ir padrąsinti.

Pastarąją galimybę patvirtino internetinis leidinys „Foreign Policy“. Jis  pranešė, jog „WikiLeaks“ steigėjas Julianas Assange‘as pareikalavo B. Manningą paleisti, taip pat ir kompensacijos už jo įkalinimą bei vyriausybės veiksmų ištyrimo ir teigė, jog JAV vyriausybės elgesys su B. Manningu paskatins dar daugiau slaptos informacijos nutekinimų ir kad „atsiras  tūkstančiai kitų Bradley Manningų“.

Leidinys priminė, jog B. Manningas kalėjime jau praleido trejus metus, kurie įsiskaitys į jam priteistus 35-erius metus. 

Anot Osnabriuko dienraščio „Neue Osnabrücker“, nuosprendį galima vertinti kaip smūgį informacijos ir spaudos laisvei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai nereiškia „B. Manningą laikyti didvyriu. Tuo jis nėra. Vienas jo elgesio motyvų buvo keršto ir išgarsėjimo troškimas, ką teismo procesas aiškiai parodė.

Tačiau procesas taip pat parodė, kad jaunasis karys jautė sąžinės graužimą. Niekas nėra verčiamas iš paklusnumo pridengti nusikalstamą veiksmą – net ir kariuomenėje. Šį moralinį principą nuosprendis ir palaidojo. 

Tai rodo, kaip greitai gali kovojant su terorizmu nusmukti kovotojų  vertybiniai kriterijai“, – rašė šiaurinės Vokietijos miesto dienraštis.

Apie tuos smunkančius kriterijus užsiminė ir Prancūzijos provincijos laikraštis „Courrier Picard“. Jis rašė, kad nors „B. Manningas yra kaltas ir tai pripažįsta pats, mus šokiruoja tas įniršis, kuriuo Nobelio taikos premijos laureato Baracko Obamos vyriausybė persekioja šį skaitmeninės eros „baltąjį riterį“.

Juk tai, ką B. Manningas išdavė ir išviešino pasaulyje, yra daug blogiau negu pats paslapčių paviešinimo faktas, kol tai nepakenkia šalies, kuriai tarnauja, saugumui. Jis įrodė, kad būta kankinimų, nekaltų civilinių gyventojų žudymo, padaryta karo nusikaltimų. Tai vis neteisėti Amerikos vyriausybės veiksmai. Buvo galima laukti, kad ir šių siaubingų scenų autoriai būtų nubausti“, – rašė Prancūzijos laikraštis. 

Pasak Halės dienraščio „Mitteldeutsche“, tokie kaip B. Manningas ir Edwardas Snowdenas „neabejotinai pažeidinėja įstatymus, tačiau jie incijuoja būtinas diskusijas dėl karų prasmės ir dėl slaptųjų tarnybų darbo, o  be tokių diskusijų demokratijai grėstų pavojus degraduoti į farsą“.

Madrido dienraštis „Razon“, priešingai, įsitikinęs, jog „nuosprendžiui skirti 35-erių metų kalėjimo bausmę JAV kareiviui B. Manningui nieko negalima prikišti. Pirma, kareivį nuteisė demokratinės šalies karinis tribunolas. Antra, nuosprendžiu išlaikomas proporcionalumas panašių atvejų atžvilgiu. Trečia, 25-erių metų karys prisipažino kaltę ir tėvynės išdavystę.

Jis ne tik išdavė tėvynę, bet ir savo elgesiu sukėlė pavojų savo ginklo broliams ir visiems kitiems savo tautiečiams“, – rašė Ispanijos sostinės dienraštis.

Vokietijos dienraštis „Welt“ taip pat nuosprendžiui pritarė šiais samprotavimais: „jei B. Manningas išsėdės visą jam paskirtą laiką, tai po beveik 10 tūkstančių dienų, 2041-ųjų vasario 10 d. jis išeis į laisvę. Jis gali būti laimingas, kad jam taip „nuskilo“.

Žinoma, kaip 54-erių metų amžiaus vyras jis po to karjeros jau nebepadarys ir geros darbo vietos nebesuras, tačiau jis turi šansą antrąją savo gyvenimo pusę praleisti laisvėje. Teisėja skirdama jam būtent tokią bausmę labai toli atsiliko nuo to, ko reikalavo karinė prokuratūra.

Ir nepaisant su kokiu azartu tarptautinė visuomenė rausėsi po organizacijos „WikiLeaks“ paviešintais JAV ambasadorių  pranešimais savo užsienio reikalų ministerijai ir nepaisant kiek šie pranešimai apie galimus JAV dalinių nusikaltimus jau privedė prie korektūrų kariuomenės elgesyje, – vis dėlto B. Manningo išteisinimas būtų reiškęs, kad Jungtinės Valstijos pačios atsisako savo valstybinio autortiteto“, – rašė Berlyne ir Hamburge išeinantis Vokietijos laikraštis.

Todėl, jo nuomone, nuosprendis skirti kareiviui kalėjimo bausmę pateisinamas.

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...