Nuomonės

2018.11.19 12:35

R. Bogdanas. Nauja „Brexito“ fazė

2018.11.19 12:35

Premjerė Theresa May praeitą savaitę parvežė iš Briuselio ilgai lauktą susitarimą dėl išstojimo sąlygų. Jos kabinetas po penkių valandų įtikinėjimo sutiko jį patvirtinti ir teikti parlamentui. Kitą dieną keturi ministrai atsistatydino. Prieš savaitę atsistatydinęs transporto ministras Josephas Johnsonas kviečia rengti antrą referendumą. Jo brolis Borisas pasitraukė iš užsienio reikalų ministro posto anksčiau, skelbdamas, jog premjerės planas paverčia Jungtinę Karalystę ES kolonija.

Gruodį dėl išstojimo sąlygų turės balsuoti JK parlamentas. „Financial Times“ išskaičiavo keturias galimas baigtis:

  1. Th. May laimi balsavimą parlamente
  2. JK pasitraukia iš ES be sutarties
  3. JK siekia naujų derybų
  4. JK rengia antrą referendumą

Kokios yra baigčių tikimybės?

Pasiektas kompromisinis susitarimas su ES netenkina nei euroskeptikų, nei eurošalininkų. Jau dabar dalis konservatorių – kieto „Brexito“ šalininkų – parlamente kalba apie balsavimą dėl nepasitikėjimo premjere kaip partijos lydere. Tai panašiau į piktą pozą, o ne į rimtą grasinimą, nes mažumos vyriausybę turintiems konservatoriams lyderio perrinkimai tokiu momentu – per didelė prabanga. Siaučiant „Brexito“ vėtrai, vargu ar leiboristams palanku dabar naudotis proga ir šturmuoti valdžios viršūnę. Dauguma analitikų ir politikų laikosi nuomonės, kad gruodį susitarimas nebus patvirtintas. Naujoms deryboms pasirengti ir jas baigti iki kovo 29 d. neįmanoma. Todėl gali įvykti kitas neįmanomas dalykas ir planas bus patvirtintas, nors dauguma yra prieš jį.

Antraip JK gresia pasitraukimas be susitarimo, o šito nenori nė viena parlamentinė partija. Sveikatos ir socialinių reikalų sekretorius Mattas Hancockas viešai sako, jog tokiu atveju negarantuoja, jog nebus mirčių dėl sveikatos apsaugos sistemos sutrikimų. Šalis atsidurtų izoliacijoje, be daugybės reikalingų sutarčių, o kilę ekonominiai sunkumai sukeltų politinę griūtį. Į Th. May nuolatinius pareiškimus, jog geriau jokio susitarimo, negu blogas susitarimas, niekas iš politikų niekada rimtai nežiūrėjo.

Trečia galimybė neatrodo reali. Angela Merkel labai aiškiai pasakė, jog derybos baigtos. Reikia labai svarios priežasties, kad būtų atšaukta tai, dėl ko šiaip ne taip susitarta per 2,5 metų po referendumo.

Paskutinė apklausa rodo, jog dabar 54 proc. britų yra už „likti ES“. Referendume tokių buvo 48 proc. Balandį pradėta kampanija „Žmonių balsas“, reikalaujanti antro referendumo, sugebėjo sukviesti į demonstracijas Londone spalio 20 d. net 700 tūkst. žmonių.

Pakartotinis balsavimas nėra paprasta išeitis. Jis dar labiau pagilins susipriešinimą visuomenėje, kurį įskėlė pirmas referendumas. Be to, sustiprės nepasitikėjimas partijomis, jei visuomenei taps akivaizdu, jog pirmas referendumas buvo daugiau politinis žaidimas dėl galių. Iki antro balsavimo gali atvesti tik dar labiau gilėjanti krizė, kada kitos išeities neliks. Įtakos gali turėti ir pradedantis ryškėti Rusijos kišimasis į vykusį referendumą, kuris leistų užtušuoti britų politikų atsakomybę dėl pradėtos avantiūros.

Dar šiek tiek kantrybės. Greitai matysime, ką atneš ši vėtra.

Politikos apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.