Nuomonės

2018.10.31 10:31

R. Valatka. Visiškai slaptai

2018.10.31 10:31

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis praleido svarbų Didžiosios Britanijos, Šiaurės ir Baltijos šalių premjerų susitikimą Norvegijoje. Priežastis – daktarai premjerui tuo metu gerino regėjimą. Suprasti galima. Premjero politinis regėjimas pastaruoju metu muša žemažiūriškumo rekordus.

Tiek, kiek Skvernelis ir jo ofisas primelavo per spalio mėnesį, kitoje valstybėje net ir visai pirmojo ministro kadencijai būtų per daug.

Bet apskritai tai vyriausybės vadovo pasiteisinimas akių korekcija skamba nerimtai. Jei ministrų kabinetas nesugeba suplanuoti net premjero akių operacijos taip, kad ši nesikirstų su svarbiu valstybei vizitu, ką tokia valdžia apskritai gali?

Dar keisčiau yra tai, kad į Oslą premjeras lengvabūdiškai neskrido, o štai „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška net tris dienas slapta lankėsi Maskvoje, kur dalyvavo NVS šalių geležinkelių vadų susitikime.

Pavėluoti „Lietuvos geležinkelių“ komunikatorių pasiteisinimai, kad šis vizitas buvo darbinis ir nieko bendro neturi su politika, kelia juoką.

Pirmiausia, jei tai buvo toks nekaltas vizitas, kodėl ponas Bartuška į Rusiją vyko kaip koks vagis – slapta? Kodėl didžiausios valstybinės įmonės vadovas slėpė šį vizitą nuo visuomenės? Kodėl po darbinio vizito neišplatino net pranešimo spaudai?

Antra, ar seniai čia tas pats Bartuška ir kompanija skalambijo miestui ir pasauliui, kad jie atėjo išvalyti „Lietuvos geležinkelius“ nuo Stasio Dailydkos ir kitų bebrų, kurie pirko rusiškus lokomotyvus vietoj vakarietiškų ir apskritai buvo prorusiški? Tai gal tada ir rusiški lokomotyvai buvo darbiniai?

Taigi, ar slaptas generalinio direktoriaus Bartuškos vizitas į Maskvą kartais nesufleruoja, kad visa reforma tėra tik tai, kad socialdemokratų bebrus „Lietuvos geležinkeliuose“ pakeitė valstiečių bebrai? 

Tai, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovai po slapto generalinio direktoriaus ir govėdos geležinkelininkų profsąjungų vadukų vizito į Maskvą bando klijuoti durnių, rodo ir renginio Maskvoje pavadinimas: „Valstybių – sandraugos narių 69-asis geležinkelių transporto tarybos posėdis“.

Į kokią sandraugą mūsų geležinkelius tempia Bartuška? Iš renginio nuotraukų matyti, kad Lietuvos trispalvė čia įgrūsta tarp Rusijos ir kitų NVS šalių vėliavų. O kaip tada su konstitucine nuostata, kad Lietuva negali jungtis į jokias posovietines sandraugas ir sąjungas?

Taip jau sutapo, kad kaip tik tomis dienomis, kai geležinkelių bosas Maskvoje fotografavosi su Rusijos veikėjais, Seimo valstietija pasiūlė sumažinti Konstitucijos 1-ojo skirsnio apsaugą, leidžiant šio skirsnio straipsnius keisti gerokai mažesniu referendume dalyvaujančių piliečių balsų skaičiumi.

Gal ir tai buvo tik darbinis vizitas, tik jau į netolimą Lietuvos ateitį?

Nepaisant to, kad Lietuva su Rusija iš tiesų turi spręstinų riedmenų ir krovinių tranzito reikalų, slaptas „Lietuvos geležinkelių“ vadovo vizitas į Maskvą yra daugiau negu keistas. Nes tai ne kokio geležinkelių inžinieriaus darbo susitikimai, o didžiausios valstybinės įmonės vadovo, kurio įtaka yra didesnė nei ministrų, slaptas apsilankymas nedraugiškoje mums valstybėje.

Tai kas tada vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“? Kokia bebrų rūšis juos valdo dabar? Ir kodėl išvaikius vienus bebrus visų susidomėjimas geležinkeliais smuko iki nulinės padalos? Ir išvis, ar ne per daug slaptumo pastaruoju metu, ponai?

Rimvydo Valatkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.