captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kojala. Ko siekia britai „Brexit“ procese?

BBC televizijos reportažas apie praėjusios savaitės Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą nebuvo džiugus. Nors britai jau kitų metų kovo pabaigoje oficialiai išstos iš Bendrijos, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių ateitis tebekaba ant plauko.
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

Žurnalistė akcentavo, kad nors susitarta dėl maždaug 90 proc. „skyrybų“ detalių, likęs dešimtadalis atrodo kaip neįveikiama kliūtis. Jai bekalbant, televizija fone rodė į susitikimą atvykstantį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Taip pat - kilimu žengiančią Vokietijos kanclerę Angela Merkel. O galiausiai kameros nukrypo į Europos Komisijos vadovą, kuris sau įprastu stiliumi sveikindamasis pakštelėjo į žandą britų premjerei Theresai May.

Visgi ne jie atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre. Vienintelė lyderė, kurios trumpas interviu parodytas per BBC, buvo Dalia Grybauskaitė. Ji konstatavo, jog progreso derybose trūksta, tačiau viltis, kad galiausiai bus susitarta, išlieka.

Ko gero, šis trumpas reportažas atskleidžia kelis dalykus. Visų pirma, Lietuvos prezidentė yra užsitarnavusi tarptautinės žiniasklaidos pagarbą bei dažnai vertinama kaip visos ES atstovė komentuojant aktualiausius klausimus. Ja pasitiki ir kitų valstybių lyderiai, ypač Merkel, su kuria prezidentės santykiai akivaizdžiai yra ypač šilti. Ne veltui Grybauskaitė šiandien minima tarp tų, kuri jau kitais metais, pasibaigus kadencijai, galėtų perimti Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą iš lenko Donaldo Tusko. Šią poziciją gali užimti tik kolegų pasitikėjimą įgijęs, patyręs politikas, tad Grybauskaitės startinės pozicijos yra stiprios.

Kita vertus, Lietuvos prezidentė atskleidė ir bendrą derybų su Jungtine Karalyste situaciją. Nors laikas spaudžia, abi pusės neranda sutarimo. Esmine dilema išlieka vadinamasis Airijos klausimas. Šiaurės Airija, būdama Jungtinės Karalystės dalimi, netrukus išstos iš Europos Sąjungos. Tuo metu Airijos Respublika liks Bendrijoje. Tai reiškia, jog Airijos saloje atsiras skirtis tarp valstybės, kuri lieka Europos Sąjungos vieningoje rinkoje, ir tos, kuri iš jos pasitraukia.

Atrodytų, menka bėda. Bet praktiškai tai reiškia, jog tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atsirastų patikros postai, vertinantys prekių atitikimą kokybės reikalavimams bei kitus prekybinius niuansus. Kitaip ir būti negali: Europos Sąjungoje veikia laisva rinka, kurioje prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės juda be trikdžių. Tuo metu su ne Europos Sąjungos narėmis prekyba taip laisvai nevyksta.

Britai nenori net užsiminti apie griežtesnę pasienio tarp Airijos ir Šiaurės Airijos kontrolę, mat dar mena praėjusio amžiaus pabaigoje tris dešimtmečius trukusį kruviną konfliktą. Šiaurės Airijoje vyko kova tarp daugiausia katalikų, kurie norėjo susijungimo su Airija, ir protestantų, kurie norėjo išlikti Jungtinės Karalystės sudėtyje. Galiausiai situacija buvo stabilizuota – ir prie to nemažai prisidėjo Europos Sąjunga. Visgi baiminamasi, jog dėl „Brexit“ iškilsiančios kliūtys judėjimui vėl paskatins neramumus.

Žinoma, yra būdų susitarti. Pavyzdžiui, patikros galėtų vykti ne Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje, o kur nors tolėliau, išvengiant politinių aistrų. Bet kol kas nei viena iš pusių nenusileidžia ir laikosi savo. Tai neabejotinai yra ir politinė strategija: Th. May puikiai supranta, kad bet kokiam jos susitarimui su Europos Sąjunga dar reikės gauti Jungtinės Karalystės parlamento pritarimą. Kol kas parlamentarų nuotaikos yra skeptiškos, bet jeigu laiko iki išstojimo liks per mažai ir grės juodžiausias – „skyrybų be jokio susitarimo“ scenarijus, jie gali būti priversti tartis. Gali būti, kad premjerė May to tik ir telaukia.

Be abejo, niekas nenorėtų, kad derybas komplikuotų netikėta britų vyriausybės griūtis ir panašios politinės krizės. Bent jau kol kas ne itin tikėtinas ir antrojo referendumo scenarijus, mat tai sumenkintų pirmojo rezultato prasmę. Be to, net nėra aišku, koks referendumo klausimas būtų formuluojamas Jungtinės Karalystės žmonėms. Šių neaiškumų fone džiugina bent tai, kad tiek Europos Sąjunga, tiek britai neleidžia suabejoti, kad dabar Britanijoje gyvenančių lietuvių ir kitų Bendrijos piliečių ateitis yra saugi. Kitaip tariant, jų teisės esmingai keistis neturėtų kad ir kas benutiktų derybose.

Lino Kojalos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close