captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laimantas Jonušys. Kaip mes gyvename Europos Sąjungoje?

„Kaip mes gyvename? Gerai ar blogai? O kas tie mes?“ – kas nors paklaus. Dar kitas paklaus: „Kam Lietuvoje gyventi gera?“ Padarys išvadą, kad gera tik Seimo nariams, verslininkams, na, gal dar kai kam.
L. Jonušys, T. Lukšio (BFL) nuotr.
L. Jonušys, T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Kaip mes gyvename? Gerai ar blogai? O kas tie mes?“ – kas nors paklaus. Dar kitas paklaus: „Kam Lietuvoje gyventi gera?“ Padarys išvadą, kad gera tik Seimo nariams, verslininkams, na, gal dar kai kam.

Ką apie šiuos svarstymus būtų pasakiusi Dalia Grinkevičiūtė, būdama su kitais lietuviais prie Laptevų jūros, gėda ir klausti. Antra vertus, mes dabar ne prie Laptevų jūros, ir ne Sibiras mums galvose, tad kamgi taip lyginti? Kai ką tebevilioja nors ir ne Sibiras, tai bent europinė Rusijos dalis su jos Maskva priešaky. Bet emigruoja lietuviai kažkodėl ne ten, o priešinga kryptimi – į Vakarus, išskyrus dalies tų pačių lietuvių garbinamą Uspaskichą.

Bet ir tas sugrįžo iš Rusijos – tam, kad galėtų palepinti savo gerbėjus ledais ir primintų, kas čia yra gerasis šeimininkas. Juk menkas nuostolis multimilijonieriui, pirmiausia praturtėjusiam iš rusiškų dujų perpardavinėjimo, pasišvaistyti ledų porcijomis, o lengvatikių derlius iš to geras.

Bet grįžkime prie rimtesnių dalykų, kad ir tos Laptevų jūros bei Gulago. Publicistiškai kalbant apie dabartinę padėtį, prie to grįžti lyg ir nebereikėtų – viskas įvertinta, pažinta pripažinta. Jau net prieš 25-erius, prieš dvidešimt metų atrodė viskas aišku. Bet štai dabar pas mus kai kas skelbia: „Ištrūkę iš Sovietų Sąjungos patekom į Europos Sąjungos vergiją. Anksčiau vežė į Sibirą, dabar tauta išvažiuoja į Angliją.“

Ką galima pasakyti apie šitaip skelbiančio žmogaus (o jų ne vienas ir ne dešimt) protinius sugebėjimus, vienas klausimas. Antras klausimas: jei žmogui atrodo, kad taip pat nukentėjo tie, kurie per prievartą buvo vežami gyvuliniais vagonais į Sibirą, ir tie, kurie savo noru skrenda lėktuvu į Londoną, tai bėda yra ištikusi ne tik tokio žmogaus smegenis, bet ir jo dorovinį jausmą. Visų pirma, visi tie, kurie lygina Europos Sąjungą su Sovietų Sąjunga, įžeidžia gausybės aukų atminimą. Tų dešimčių tūkstančių, kurie buvo žudomi, kišami į kalėjimus, siunčiami į lagerius, tremiami prie Laptevų jūros. Taip pat daugybės tų, kurie guldė galvas partizaniniame kare.

Tai dar ne viskas: aukomis tapo visi, nes visiems buvo užkimštos burnos, represijų grėsme panaikinta jų teisė laisvai reikšti savo nuomonę, aukos buvo ir tie, kurie dėl gardesnio duonos kąsnio arba kartais ir dėl išgyvenimo buvo verčiami garbinti okupantus ir tironus, privalėjo tarnauti jų šalį okupavusioje kariuomenėje ir netgi aukoti savo gyvybę už despotiškos imperijos interesus už tūkstančių kilometrų nuo savo tėvynės.

Aukomis tapo ir tie, nors kartais laikė save laimėtojais, kurie išmoko, kad vogti iš valstybės yra gėris, kad visur kelią skintis reikia duodant kyšius ir juos imant. Taip pat ir tie, kurie švaistūniškos valdžios buvo apgyvendinti gausybėje blokinių daugiabučių su žiemos vėjų perpučiamais langų rėmais ir šalčio persmelkiamomis sienomis.

Ir štai dalis tų žmonių, užmiršę, kad anais laikais už tokius palyginimus būtų buvę geriausiu atveju metami lauk iš barščių, aiškina, jog dabar nėra geriau nei tada. Būtų pabandęs kas nors anais laikais Vilniaus centre iškelti plakatą „TSRS=JAV“. Tokius palyginimus skelbiantys žmonės patys nesuvokia, kad naudojasi ta žodžio laisve, kuri jų palyginimų antroje pusėje buvo visiškai užgniaužta.

O tie tautiniai veikėjai, kurie aiškina, kad Europos Sąjunga žlugdo mūsų tautą, kultūrą, ardo tradicinę šeimą, daugiausia remiasi savo pačių pranašaujamais ateities baubais, o juk iš Europos Sąjungos gaunama milijardinė pagalba apima ir kultūros sritis. Ir apskritai jei į tuos milijardus eurų norime numoti ranka, tai tada nesiskųskime, kad Lietuvoje esama skurdo, neužjauskime skurstančių žmonių, nes jų būtų buvę kur kas daugiau, jeigu ne narystė Europos Sąjungoje. O kalbant apie tradicinę šeimą, tai nei Europos Sąjunga, nei gėjai nėra kalti dėl to, kad Lietuvoje jau seniai kas antra santuoka išyra.

O šiaip, žinoma, blogai gyvename. Nes savo pragyvenimo lygį gretiname su kai kurių turtingiausių pasaulio šalių lygiu. Tų pačių, į kurias masiškai emigruojame ir kurias skelbiame esant blogio šaltiniu. 

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...