captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ar Vengrija lėks lauk iš Europos Sąjungos?

Rengiant šią užsienio spaudos apžvalgą penktadienio popietę, Vilniuje baigėsi Vokietijos kanclerės A. Merkel susitikimas su Lietuvos prezidente D. Grybauskaite, kurios viena kitą tujino ir vadino vardais, ir dviem kitų Baltijos valstybių premjerais. Išskyrus tik sausus faktus pateikiančius agentūrinius pranešimus, jokių analitinių komentarų šia tema dar nebuvo. Todėl šioje apžvalgoje – apie kitą, bet patį svarbiausią pastarųjų dienų poslinkį Europos Sąjungoje.   
Mykolas Drunga, V. Radžiūno/LRT nuotr.
Mykolas Drunga, V. Radžiūno/LRT nuotr.

Madrido dienraštis „Pais“ rašė, kad trečiadienį Europos Parlamentas pasiūlė prieš Vengriją taikyti septintąjį Europos Sąjungos sutarčių straipsnį. Tai galėtų vesti prie balso teisių iš Budapešto atėmimo. Tai pats  pirmas kartas, kai Europos Parlamentas įveda tokį procesą prieš šalį, kurios vyriausybė rodo nuslydimą autoritarinio valdymo link, pažymėjo Ispanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

O Slovakijos sostinės laikraščio „Sme“ žodžiais, ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama Vengrija mutavosi į autokratui tinkamą demokratiją, bet šitokio varianto Europos parlamentarai nepriėmė.

Jie suvokė, kad jeigu jie dabar nepasisakys už visų vengrų pilietines ir žmogaus teises, tai reikštų principinį pasidavimą ir kartu žalią šviesą visokiems kitiems Europos autokratams, rašė Bratislavos dienraštis.

Visiškai priešingą nuomonę išsakė Budapešto dienraštis „Magyar Idok“: per 2019 m. Europos rinkimus „tuos garbę praradusius nenaudėlius iš Europos Sąjungos institucijų išmesime ir jose demokratiją atkursime“.

Leisimės į aljansus su savo bičiuliais ir ateinančiame Europos Parlamente sudarysime didžiausią frakciją. Tai bus normaliųjų frakciją – tokios šiuo metu verkiant reikia, pareiškė Vengrijos sostinės laikraštis.

Kitas jos dienraštis, „Nepszava“, pažymėjo, kad valdančioji partija „Fidesz“, kurioje paskutinis žodis priklauso ministrui pirmininkui V. Orbanui, Europos Parlamento balsavimą ignoruoja.

Vengrija dabar paleis į darbą visas įmanomas teisines priemones prieš bet kokias sankcijas, ir tai turėtų atsakingas Europos Sąjungos institucijas užimti metų metus“.

Pasak Maskvos dienraščio „Gazeta“, reikia suprasti, jog Europos Parlamento nutarimas nereiškia, kad Vengrijai tuoj pat bus taikomi apribojimai ir kad jai iš karto bus atimta balsavimo teisė Europos Sąjungoje. Tam reikia visų jos šalių narių pritarimo.  

„Europos Sąjunga ir vėl priėjo takoskyrą“, – rašė Varšuvos dienraštis „Rzeczopospolita“ ir tęsė: „tą liudija balsų pasidalijimas šiuo klausimu  Europos liaudies partijos viduje“.

Po ilgo delsimo frakcijos vadovas Martinas Weberis, kurio kandidatūrą į Europos Komisijos prezidento Jeano-Claude`o Junckerio įpėdinius palaiko kanclerė A. Merkel, pasisakė už sankcijas Vengrijai.

Dabar M. Weberiui bus sunku V. Orbano partiją „Fidesz“ išlaikyti Europos liaudies partijos gretose. Bet jei „Fidesz“ iš Europos liaudies partijos išlėks, tai M. Weberio šansai kitąmet perimti Europos Komisijos vairą sumažės, pažymėjo vienas iš Lenkijos sostinės laikraščių.

Anot Londono „Times‘o“, Budapeštas ir Varšuva čia įžiūri konfliktą tarp Paryžiuje ir Berlyne sėdinčių taisyklių kūrėjų, iš vienos pusės, ir šių taisyklių laikytis įpareigotų mažesniųjų šalių, iš kitos.

Europos Komisijos prezidentas J.-C. Junckeris būtų turėjęs tarp šių pozicijų nutiesti tiltus. Vietoj to jis juos sudegino.

Jis, atrodo, įsivaizduoja, kad gali Europą privesti prie daugiašalės vizijos ir alternatyvios vertybų sistemos kaip atsvaros D. Trumpo vyriausybei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau rezultatas tas, kad jis Europos Komisiją veda aklavietėn ir knisasi po Vakarų aljanso pamatais, rašė Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis.

Barcelonos dienraštis „Periodico de Catalunya“ komentavo paskutinę J.-C. Junckerio kalbą Europos Parlamente. Visų pirma tai buvo atsišaukimas. Atėjo Europos suverenumo laikas, sakė jis ir pareikalavo, kad jos šalys narės savo susiskaldymą įveiktų.

Žinoma, šis atsišaukimas suskambo truputį per vėlai ir kaip tik labai gilios krizės Sąjungoje metu. Atskiros šalys narės labai vangiai ir nenoriai perleidinėja savo kompetencijas ir kai kuriais atvejais netgi stengiasi jau pasiektus laimėjimus vieningos Europos link vėl atšaukti, apgailestavo Katalonijos sostinės laikraštis.

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainė pacitavo net Rygos laikraštį „Diena“, kuris teigė, kad „V. Orbano vyriausybės nusižengimų sąrašas yra ilgas ir apsiriboja ne tik kategorišku atsisakymu priimti pabėgėlius“. 

Vis dėlto Europos Parlamento balsavimo rezultatas Vengrijos premjerui turėjo būti nemaloni staigmena. Jis, galima manyti, tikėjosi, kad jį parems Europos liaudies partijos, kuriai priklauso ir jo paties partija, deputatai.

Tačiau daugiau nei du trečdaliai Europos parlamentarų balsavo už įvedimą proceso, kurio pabaigoje Vengrija galėtų prarasti savo balsą Europos Taryboje, rašė Latvijos sostinės dienraštis.

Prancūzijos sostinės dienraštis „Monde“ patenkintas, jog „balsavimo rezultatas toks vienareikšmiškas – tai labai gerai Europos demokratijos ateičiai“.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...