captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Be politinės moralės nebus ir žmonėms ko valgyti

Bulgarijoje jau daugiau nei mėnesį žmonės protestuoja prieš vyriausybę ir jos, girdi, toleruojamą bei skatinamą korupciją. Kai kieno, bet ne visų, nuomone, šie protestai yra labai pozityvus ženklas. Taigi, klausimas: padėtis Bulgarijoje – derinasi ar nesiderina su šalies priklausymu Europos Sąjungai? Apie tai – ši užsienio spaudos apžvalga.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Bulgarijoje jau daugiau nei mėnesį žmonės protestuoja prieš vyriausybę ir jos, girdi, toleruojamą bei skatinamą korupciją. Kai kieno, bet ne visų, nuomone, šie protestai yra labai pozityvus ženklas. Taigi, klausimas: padėtis Bulgarijoje – derinasi ar nesiderina su šalies priklausymu Europos Sąjungai?  Apie tai – ši užsienio spaudos apžvalga. 

Kaip rašė Rijekos Kroatijoje laikraštis „Novi list“, „Bulgarijos žmonės vėl jaučiasi išduoti ir apgauti korumpuoto politinio elito, kuris turi tik vieną tikslą – išsilaikyti valdžioje.

Nenuostabu, kad pagrindinis opozicijos reikalavimas yra rinkimų įstatymų pakeitimas ir naujų rinkimų paskelbimas“, – teigė Kroatijos dienraštis. 

Su šia nuomone sutiko ir pačios Bulgarijos dienraštis „Sega“. Anot jo, „vienintelė švari išeitis iš krizės dabar yra politinis konsensusas dėl išankstinių rinkimų. Užvis svarbiausia kuo greičiau paskelbti konkrečią datą. Mažiau svarbu, kuri tai bus diena.

Jei žmonės turės konkrečią datą prieš akis ir jei parlamentas atliks tam būtinus  pasiruošimo darbus, tuomet ir televizija daugiau neberodys vaizdų su krauju aptaškytais piliečiais Sofijoje.

Visa bėda, žinoma, ta, kad šioje pasaulio dalyje tokį politinį išmintingumą labai reta sutikti“, – rašė Bulgarijos sostinės dienraštis.

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ nuomone, „nauji rinkimai, jei juose dalyvaus daugiau rinkėjų, gali politinius galios santykius šiek tiek pakeisti. Tačiau jie ko gero neatkurs bulgarų pasitikėjimo jų labai jau prastai vertinama politine klase.

Čia nieko nuostabaus, jeigu rinkėjai turi tikėtis, jog ir naujajame parlamente sėdės tokie atstovai, kaip, pvz., romų mafijos bosu vadinamas Aleksandras Metodievas. Jam prikišami pinigų plovimas, šantažas, balsų pirkimas“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Pasak Stokholmo dienraščio „Dagens Nyheter“, „Bulgarijos perėjimas iš Sovietų Sąjungos palydovinės valstybės į  europietišką demokratiją kol kas liko neužbaigtas. Į komunistinio politbiuro vietą atsistojo seni partiniai funkcionieriai ir nauji oligarchai, kurie praturtėjo per nešvarius privatizacijos sandorius.

Apie 80 procentų bulgarų palaiko protestus, ir noras kažką pakeisti labai didelis. Tam, kad būtų pralaužtas neapykantos ir prievartos velnio ratas, premjeras Plamenas Orešarskis turi protingiau elgtis nei ligi šiol.

Tačiau ir demonstrantai turi geriau išreikšti savo požiūrį, kitaip protestai ves į nieką. Bulgarijai būtina reformuoti savo teisėtvarką ir rinkimų sistemą, tačiau jai taip pat reikia ir naujos politinės kultūros“, – rašė Švedijos sostinės laikraštis.    

Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrücker“ teigė, jog „saitai tarp daugybės piliečių ir jų politinių atstovų suplyšo. Vargingiausioje Europos Sąjungos šalyje nuolatos didėja pyktis, kad auga valstybės skolos ir vyriausybė korumpuotu būdu mezga santykius su turtingais oligarchais.

Bet ar dėl to reikia sužeisti 18 žmonių Sofijoje ir statant barikadas bei metant akmenis ir butelius uždrausti ministrams ir deputatams valandų valandas išeiti iš parlamento rūmų? Ne!

40 dienų demonstrantai taikiai reiškė savo nepasitinkinimą socialistais. O dabar naktį jie griebėsi prievartos ir nepateisinamos parlamento blokados“, – ketvirtadienį rašė Osnabriuko laikraštis, pripažindamas, kad Bulgarijos piliečiai vis dėlto protestuoja daugiausia taikiai.

Tuo metu parlamento apgultis jau baigėsi. Bet klausimas vis dėlto lieka: „Kaip Europos Sąjunga turėtų su tokia šalimi nare elgtis?“ Į šį klausimą dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ atsakė taip:

„Bulgarija ne tokia, kokia Europos Sąjungos valstybė turėtų būti. Tačiau ji būdama tokia, kokia yra, nepažeidžia jokių Europos Sąjungos sutarčių ir taip pat nenusikalsta pagrindinių žmogaus teisių atžvilgiu.

O oligarchų valdžia paviršutiniškai taisyklių besilaikančioje aplinkoje vykdoma neformaliai užkulisiuose. Todėl ir teisiniai instrumentai neužgriebia taip giliai, kad Europos Sąjunga galėtų reikšti teisines pretenzijas dėl pažeidimų.

Pagal išorinę formą Bulgarija patenkina demokratijos reikalavimus. Tik kartais beveik neįmanoma atskirti normalias demokratinio bendrabūvio apraiškas nuo patologinių visas politines jėgas ir visą valstybę persmelkiančios korupcijos simptomų“, – rašė Frankfurto dešiniųjų laikraštis.

O buvusi Bulgarijos užsienio reikalų viceministrė, integracijos į Europos Sąjungą ministrė ir ambasadorė Briuselyje Antuanetė Primatarowa pokalbyje su Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ teigė, jog kaip tik dėl to, kad „Bulgarija 2007-aisiais įstojo į Europos Sąjungą, tokie besitęsiantys protestai prieš vyriausybę tapo įmanomi“ ir kad tai rodo, jog Bulgarijoje „auga pilietinė visuomenė“.

Anot jos, „Bertolto Brechto garsiojoje Trijų skatikų operoje yra garsus sakinys: pirma reikia paėsti, o paskui galima moralizuoti. Taigi aš sakyčiau, kad dabar Sofijoje vyksta protestai, kurių šūkis galėtų būti toks: pirma turi būti moralė politikoje, nes be moralios politikos negali būti jokio ėdimo, tai yra, valgymo.

Dažnai manoma, kad Bulgarija ir Rumunija į Europos Sąjungą priimtos per anksti. Tačiau be šio įstojimo tokių pilietinės visuomenės apraiškų išvis nebūtume galėję turėti“, – kalbėjo buvusi Bulgarijos Europos reikalų ministrė ir ambasadorė Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...