captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Keršanskas. Kova su priešiška propaganda: treji iššvaistyti metai?

Priešiška valstybių remiama propaganda ir dezinformacija išlieka aktualiu iššūkiu, nors pati tema ir nebėra taip plačiai aptariama, kaip tai buvo daroma prieš dvejus ar trejus metus. Maidano revoliucijos metu Rusijai prieš Ukrainą pradėjus beprecedentę propagandos kampaniją, kuri buvo viena kertinių Maskvos vykdytų hibridinių veiksmų atramų, kovos su propaganda klausimas tapo ir Europos Sąjungos darbotvarkės dalimi.
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

Lietuvos ir dar kelių valstybių iniciatyva ES vadovai dar 2015 metų pradžioje pritarė, kad Bendrija turi imtis veiksmų kovojant su priešiška propaganda ir ėmėsi pirmojo žingsnio – įkūrė Strateginės komunikacijos padalinį (EU East StratCom), skirtą dekonstruoti ir viešinti Rusijos skleidžiamą melą.

Praėjo daugiau nei trys metai ir šiandien galime įvertinti, kad be šio reikšmingą darbą dirbančios, tačiau neadekvačiai mažus resursus gaunančio padalinio, realiai jokių kitų žingsnių nebuvo padaryta. Tai konstatavo ir Bendrijos lyderiai, birželio pabaigoje susirinkę į vadovų tarybą ir nusprendę įpareigoti vyriausiąją Europos Sąjungos įgaliotinę užsienio ir saugumo politikai Federicą Mogherini parengti pilnavertę strategiją su konkrečių priemonių planu.

Nuo pat F. Mogherini, kuri atstovauja centro-kairės Italijos Demokratų partijai, paskyrimo į šį postą pradžios ji buvo kritikuojama už nuosaikų požiūrį Rusijos atžvilgiu. Todėl nestebina tai, jog jos vadovaujama Europos išorinių veiksmų tarnyba nebuvo „aktyvuota“ intensyvesniam propagandos problemos sprendimui. Nors dėl atskirų pareigūnų ir departamentų pastangų dirbant šiuo klausimu negalima teigti, kad Europos Sąjunga visiškai nieko nenuveikė, kritika dėl neveiksnumo politiniame-vadovavimo lygmenyje yra visiškai pagrįsta. O juk be vadovo, šiuo atveju F. Mogherini, lyderystės tikėtis apčiuopiamų veiksmų būtų naivu.

Kita vertus, kova su priešiška propaganda ir dezinformacija tarptautiniu mastu savaime yra gana sudėtingai įgyvendinamas uždavinys. Nors įvairūs tarptautinės teisės dokumentai smerkia, pavyzdžiui, karo propagandą ar neapykantos kurstymą, globalizacijos ir skaitmenizacijos amžiuje informacijos sklaida atsiduria teisiniame vakuume, o atsekti pirminį jos šaltinį darosi ypač sunku. Tarptautinės organizacijos gali nebent pasmerkti tokią praktiką, ypač jei tuo užsiima valstybės, tiesiogiai ar per remiamus subjektus vykdančios propagandos sklaidą kitose šalyse. Tačiau be įvardijimo ir pasmerkimo daugiau instrumentų tarptautinės organizacijos neturi.

Todėl iššūkis visų pirma tenka pačioms valstybėms imtis priemonių, kurių reikia priešiškos propagandos sklaidai mažinti: nuo transliacijų ribojimų iki teisės aktų griežtinimo iki medijų raštingumo ugdymo. Tad galbūt kaltinti ES, o tikriau F. Mogherini vadovaujamą Europos išorės veiksmų tarnybą neveiksnumu nėra pagrįstą?

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Europos Sąjunga nėra tipinė tarptautinė organizacija ir turi kur kas daugiau instrumentų aktyviai įsitraukti į propagandos sklaidos jos narių tarpe mažinimą. Pavyzdžiui, informacinio karo, kurį Rusija vykdo prieš atskiras Bendrijos nares ir pačią ES apskritai, sąlygoms nėra pritaikyta Europos audiovizualinė direktyva. Jos niekaip nesiimama taisyti, nors dažnai ji riboja valstybių narių laisvę imtis griežtesnių veiksmų propagandos ribojimui.

Reikalinga imtis priemonių įvairių propagandos sklaidos kanalų – pradedant tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis ir baigiant įvairių institutų, nevyriausybinių organizacijų ar judėjimų – finansavimo šaltiniams išskaidrinti. Parama medijų raštingumui ir nepriklausomai žiniasklaidai taip pat gali būti tai, ką Bendrijos turimi finansiniai instrumentai galėtų remti.

Vyriausioji įgaliotinė F. Mogherini, trejus metus visais įmanomais būdais ignoravusi priešiškos propagandos ir dezinformacijos klausimo sprendimą, dabar aukščiausiu lygmeniu yra įpareigota imtis veiksmų. Tai reikšmingas posūkis, pirma, todėl, kad klausimu, kuris ilgai dalies valstybių nebuvo pripažįstamas kaip problema, tokia buvo paskelbtas vieningai visų 28-ių Bendrijos narių. Antra, Vadovų Tarybos sprendimas negali būti ignoruojamas ir valstybės narės turės reikšmingus instrumentus prižiūrėti, kad F. Mogherini sprendimą vykdytų atsakingai. Tai galimybė Lietuvai, kuri šiuo klausimu turi vieną didžiausių įdirbių, sustiprinti kovos su priešiška propaganda pajėgumus visos Europos Sąjungos mastu.

Rytų Europos studijų centro analitiko Vytauto Keršansko komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...