captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Maldeikis. Marga Korėjos pusiasalio dėlionė

Antradienį, birželio 12 dieną, Singapūre susitiks JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. Vis dėlto sėkmingi derybų rezultatai menkai tikėtini dėl didžiųjų regiono galybių strateginių interesų priešpriešų. Japonija ir Pietų Korėja bijo, kad dėl asmeninės šlovės JAV prezidentas paaukos jų interesus, tuo tarpu Kinija negali leisti tokios įvykių eigos, kuri privestų prie Korėjų susijungimo.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Ilgus metus regione nusistovėjęs status quo tenkino visus. Išnykus Sovietų Sąjungai 25 milijonus gyventojų turinti Šiaurės Korėja atsidūrė ties žlugimo riba. Šalyje, kur badas pasiglemžė iki 2 milijonų gyvybių, atominio ginklo bei raketų-nešėjų kūrimas buvo tapęs pagrindiniu užsienio politikos instrumentu derybose dėl JAV paramos maistu ir pinigais. Beje, būtent kūrimas, o ne sukūrimas: Šiaurės Korėjos lyderiai puikiai suprato, kad atominis ginklas jų rankose pasaulyje būtų traktuojamas kaip raudonos linijos peržengimas. Taip nuolat kalbant apie esą potencialiai augančią grėsmę, ilgus metus formuota ir stiprinta derybinė šios diktatoriškos valstybės galia.

Vis dėlto valdžią perėmus Kim Jong Unui per ilgus metus susiklostęs jėgų balansas pradėjo keistis.

Šveicarijoje mokslus baigęs didelis NBA krepšinio gerbėjas, Kim Jong Unas iš pradžių nebuvo panašus į žmogų, galintį sėkmingai tvarkytis šalyje, kaip Šiaurės Korėja. Jam perimant valdžios vairą, Šiaurės Korėjos valdžios elitas manė, kad tai bus tik nominalus valdytojas, o realūs valdžios svertai bus jo dėdės Jang Song-thaeko rankose.  Vis dėlto gavęs valdžią Kim Jong Unas visus potencialius konkurentus greitai išsiuntė į mirtį ar lagerius ir taip konsolidavo galias partijos viduje. Tuo pačiu metu jis sustiprino atominio ginklo ir raketų-nešėjų kūrimo programas ir dabar jau ne dėl akių, bet iš esmės.

Pasiekęs tikslą – sukūręs atominį ginklą (manoma, kad šiuo metu Šiaurės Korėja gali turėti iki 30 atominių galvučių bei vidutinio ir tolimojo nuotolio raketas-nešėjas) – jis sužaidė kaip neblogas strategas. Regiono kaimynės atsidūrė prieš naują realybę.

Pietų Korėjai Kim Jong Unas iš karto pasiūlė derybas, suprasdamas, kad JAV nesiryš pradėti karinio konflikto, kol tam nepritars jos sąjungininkės regione – Pietų Korėja ir Japonija.

Kinijai Šiaurės Korėja visada buvo strateginis buferis, saugantis nuo Pietų Korėjos, o tuo pačiu ir JAV karinių bazių bei jos demokratijos institutų ekspansijos. 1950 metais Mao Zedongas, bijodamas prarasti šį buferį, net įsivėlė į Korėjos karą, kuris nusinešė per 600 tūkst. žmonių, tarp jų ir vyriausiojo pirmininko Mao sūnaus, gyvybes. Tad nors ir pernelyg nesižavėdama Šiaurės Korėjos santvarka, Kinija jai teikė paramą, kurios apimtis leido palaikyti diktatūros gyvybę, tačiau nesuteikė galimybės sustiprėti tiek, kad išdrįstų jai rimčiau pasipriešinti. 

Nauja realybė keičia akcentus. Nors Kinija ilgo nuotolio raketų su atominiu ginklu nevertina kaip grėsmės pačiai Kinijai, tačiau ji supranta, kad jos gali pakirsti šalies regioninius interesus. Kinijai nereikia karo, kuris ne tik sužlugdytų regioninę prekybą, kurioje ji dominuoja, bet ir sukurtų milijoninius pabėgėlių srautus. Kita vertus, tokia galima įvykių seka atrištų rankas Japonijai, kuri tikėtina imtųsi savo atominio ginklo kūrimo bei bandytų atstatyti karinę pramonę ir laivyną. Panašaus scenarijaus Kinijai reikia mažiausia.

Pietų Korėjos vyriausybės vadovai, kurie, atrodytų, yra labiausiai suinteresuoti sėkmingais derybų rezultatais ir vėlesniu šalių susijungimu, taip pat netrykšta dideliu entuziazmu. Išstudijavę Vokietijos susijungimo patirtis, pietų korėjiečiai aiškiai suvokia, koks iššūkis jų lauktų. Net po beveik 30 metų ir  investavus ne vieną trilijoną eurų buvusi socialistinės Vokietijos teritorija vis dar smarkiai atsilieka nuo vakarinės dalies tik ekonominiu išsivystymo lygiu, tiek – ir tai itin svarbu – mentalitetu. Čia savo didžiausią elektoratą turi radikalūs kairieji ir dešinieji. Sunku net įsivaizduoti, kaip gavę balso teisę balsuotų dabartinės Šiaurės Korėjos piliečiai. Lėšos, kurių reikėtų Šiaurės Korėjos atstatymui, taip pat būtų sunkiai pakeliama našta net tokiai šaliai kaip Pietų Korėja. Todėl nors Pietų Korėjoje ir svajojama apie pusiasalio susijungimą, tačiau svajojama itin rezervuotai.

Vertinant iš Šiaurės Korėjos perspektyvos, susitikimo Singapūre strateginis tikslas – režimo išsaugojimas ir bent jau dalinė jo legitimizacija. Derybos su JAV prezidentu prie vieno stalo ir remiantis tokiu argumentu kaip atominis ginklas, suteikia realų šansą pasiekti abu šiuos tikslus. Kim Jong Unas puikiai supranta, kokia ateitis laukia „jo“ šalies, jeigu neseniai labai sugriežtintų sankcijų režimas tęsis. Tuo pačiu metu jis supranta ir asmeninį JAV prezidento suinteresuotumą sėkminga derybų eiga.

Jungtinėms Valstijoms Šiaurės Korėjos faktorius visada teikė galimybę prilaikyti Pietų Korėją ir Japoniją, nes jos neišvengiamai privalėjo remtis JAV kaip jų saugumo garantą. Taip pat tai padėjo JAV stiprinti Kinijos sulaikymo strategiją regione.  

Tačiau atominis ginklas Šiaurės Korėjos rankose reiškia ne tik grėsmę  sąjungininkėms, bet ir pačioms Jungtinėms Valstijoms. Joks JAV prezidentas negali leisti, kad režimas panašus į tą, kuris veikia Šiaurės Korėjoje, grasinti atominiu arsenalu, ypač tokiu, kuris gali būti pristatytas į JAV. Naujiems kariniams veiksmams JAV, pavargusi nuo karų Artimuosiuose Rytuose, taip pat nepasiruošusi. Problemą privalu nedelsiant spręsti ir derybos, kuriose Šiaurės Korėja mainais į ekonominę naudą visiškai atsako atominio ginklo programos, atrodo, yra geriausia alternatyva.  

Vaisingo birželio 12 dienos susitikimo labai reikia ir JAV prezidentui D. Trumpui. Tai būtų didžiausia jo užsienio politikos pergalė, kuri nepaprastai sustiprintų respublikonų partijos galimybes artėjančiuose rinkimuose patekti į Kongresą. Tačiau svarbiausia tai, kad sėkmingos derybos leistų patweetinti: „Tai kur ta mano Nobelio premija?“. Šią JAV pusės silpnybę puikiai supranta ir Kim Jong Unas.

Matas Maldeikis yra Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje.

Be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama komentarą perpublikuoti kitose žiniasklaidos priemonėse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...