captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. JAV, Europa, Iranas

Šią praeinančią savaitę daugelio užsienio laikraščių pagrindinė tema buvo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jo šalis ketina trauktis iš susitarimo su Iranu dėl branduolinių ginklų. Tai gali turėti rimtesnių pasekmių, nei iš karto atrodo.
Mykolas Drunga, V. Radžiūno (LRT) nuotr.
Mykolas Drunga, V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Ir ne tik tas, apie kurias užsiminė Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“, kai rašė, jog „prezidentui D. Trumpui pavyko atlaisvinti vienintelius pančius, kuriais po sunkių derybų dar buvo įmanoma Iraną suvaržyti, tad dabar vėl didėja pavojus, kad Iranas susikurs bombą ir taip padidins savo įtaką“.

Pasak Paryžiaus dešiniųjų dienraščio „Figaro“, „jeigu šis susitarimas dėl branduolinių ginklų žlugs galutinai, tai ateityje iškils dvi grėsmės: trumpalaikėje perspektyvoje konfrontacija tarp Izraelio ir Irano, o ilgalaikėje – naujos atominio ginklavimosi varžybos.

Juk Saudo Arabija jau davė žinią, kad jeigu Iranas ir vėl bandys susikurti atominį ginklą, tai ji, Saudo Arabija, imsis atsakomųjų veiksmų“, – rašė Prancūzijos sostinės laikraštis.

Londono dienraštis „Times“ prisibijo, kad dabar „Teherane jausis  padrąsinti griežtosios linijos šalininkai, o nuosaikieji – nustumti į paribį.

Geriausias rezultatas nūnai būtų tas, kad Europos valstybės kartu su Jungtinių Valstijų vyriausybe imtųsi žygių susiderėti dėl sutarties, kuri apimtų ir balistines Irano raketas, ir šiai šaliai uždėtų įsipareigojimus, pranokstančius vien branduolinę plėtrą“, – rašė Jungtinės Karalystės sostinės laikraštis.

Lenkijos sostinės dienraštis „Gazeta Wyborcza“ įsitikinęs, kad „Europa stengsis sutartį su Iranu išgelbėti – net ir be Jungtinių Amerikos Valstijų joje dalyvavimo. D. Trumpo pareiškimas nereiškia, kad sutartis pati savyje nustos egzistavusi – juk ją be Amerikos pasirašė ir Kinija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Rusija“.

Floridos dienraštis „Sun-Sentinel“ teigė, jog „D. Trumpo pareiškimas – prasta žinia nuosaikiam Irano prezidentui Hassanui Rouhaniui, kuris palaikė branduolinį susitarimą, tuo norėdamas padėti Irano ekonomikai. Tačiau daugelis žmonių toje šalyje tų privalumų neįžiūrėjo. O tolesnės sankcijos piltų vandenį tik ant griežtosios linijos šalininkų malūno“.

Pekino dienraštis „Beijing Qingnian Bao“ atkreipė dėmesį į tai, kad „Vašingtonas savo sankcijų Iranui, ypač finansų sektoriuje, nenutraukė – dėl to prezidentas H. Rouhanis ir negalėjo daugumos savo ūkio reformos planų įgyvendinti“. 

D. Trumpo motyvaciją nutraukti branduolinę sutartį su Iranu apibūdino daugelis laikraščių, bet gal geriausiai tai padarė Milano dienraštis „Corriere della sera“.

Anot jo, „tikroji priežastis bene ta, kad prezidentui D. Trumpui visų pirma rūpi įgyvendinti savo per rinkimų kovą duotą pažadą – ir sugriauti viską, ką Barackas Obama bet kada padarė ar pasirašė.

Tuo D. Trumpas savo santykiams su tradiciniais sąjungininkais Europoje sudavė didžiulį smūgį“, – rašė šiaurinės Italijos laikraštis.

Maskvos „Izvestijų“ vertinimu, „savo konfrontacijos kursu Jungtinės Amerikos Valstijos daro klaidą. Dėl šitokios politikos kyla įtampos Artimuosiuose Rytuose. Lyg to neužtektų, Iranas dabar turės daugiau galimybių savo branduolinę programą plėtoti toliau ir ne vien tik civiliniams tikslams“.

Radikaliai priešingas yra Džidos laikraščio „Arab News“ požiūris. Jo nuomone, „JAV prezidento nutarimą reikia pagirti, o ne kritikuoti. Tai, ką D. Trumpas padarė, neabejotinai yra žingsnis į gerą pusę, kadangi sąjungininkų šiame regione saugumą ir interesus jis kelia į pirmą vietą, o jo pirmtakas B. Obama juos ignoravo.

Juk niekas nenori, kad Iranas įsigytų branduolinį ginklą. Bet ir be atominės bombos teroristinis Irano režimas yra pavojingas“, – teigė Saudo Arabijos dienraštis.

Kai kurie Izraelio dienraščiai D. Trumpo pareiškimą taip pat išgyrė. Štai „Israel Hajom“ džiaugėsi, kad „Amerika grįžo prie savo senosios didybės“, ir dar pridūrė, jog „Irano keliama grėsmė Sirijai yra branduolinio susitarimo rezultatas“.

O dienraščio „Maariv“ komentatorius pažymėjo, kad po D. Trumpo pareiškimo „galimybė, jog pasaulis sustabdys šiitišką atominę bombą, labai priartėjo“.

Visai kitaip į dalykus pasižiūrėjo kitas Izraelio laikraštis, „Haaretz“. Jo žodžiais, „ministras pirmininkas B. Netanjahu pasiskubino JAV prezidentą D. Trumpą pasveikinti ir kartu tęsti savo karingus žodžius prieš Iraną“.

„Užuot įtampą tarp Izraelio ir Irano mažinę, vyriausybės vadovas kartu su  gynybos ministru Avigdoru Liebermanu padėtį regione tik kaitina ir demonstruoja savo raumenų jėgą.

Šitoks elgesys mums gali brangiai kainuoti“, – darė išvadą šis kairiųjų pažiūrų Tel Avivo dienraštis.

Dar griežčiau Amerikos viršūnes kritikavo Londone išeinantis arabų laikraštis „Rai Al-Youm“. Jam „prezidento D. Trumpo pareiškimas yra tolygus karo paskelbimui. Tai pirmas žingsnis mėginimuose Teherane pradėti režimo kaitą, panašiai kaip Jungtinės Amerikos Valstijos tai jau padarė Irake, Libijoje ir Grenadoje“.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...