captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ar Egipte įvyko karinis pučas?

O gal tai H. Mubaraką nuvertusios revoliucijos tęsinys? Tai klausimas, kurį dramatiškų įvykių Egipte akivaizdoje kelia visa pasaulio spauda. Niekas neginčija, kad, kaip gal pernelyg delikačiai rašė Vokietijos dienraštis „Welt“, „nuverčiant musulmonų brolį M. Mursį, dalyvavo Egipto kariuomenė. Užtat kai kurie stebėtojai ir kalba apie pučą“.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

O gal tai H. Mubaraką nuvertusios revoliucijos tęsinys? Tai klausimas, kurį dramatiškų įvykių Egipte akivaizdoje kelia visa pasaulio spauda. Niekas neginčija, kad, kaip gal pernelyg delikačiai rašė Vokietijos dienraštis „Welt“, „nuverčiant musulmonų brolį M. Mursį, dalyvavo Egipto kariuomenė. Užtat kai kurie stebėtojai ir kalba apie pučą“.

„Jie nevisiškai klysta, bet ir nėra visiškai teisūs, – teigė laikraštis ir tęsė:

„Jie nevisai klysta, kadangi kariuomenė vis dėlto demokratiškai išrinktą prezidentą areštavo ir ėmėsi priemonių prieš jo sąjūdžio narius. Bet jie ir nevisai teisūs, nes ta kariuomenė nesuėmė į savo rankas visų galios svertų“, – rašė konservatyvusis Berlyno ir Hamburgo dienraštis. 

Miunchene leidžiamam centro kairės dienraščiui „Süddeutsche“, atvirkščiai, viskas vienaprasmiška ir aišku. „Kas atrodo kaip pučas ir įvykdyta kaip pučas, tas ir yra pučas. Kariuomenės vadas Abdelis Fattah al-Sisis islamiškąjį prezidentą Mohamedą Mursį nušalino nuo valdžios, paskelbė konstituciją nebegaliojančią ir suėmė fundamentalistų vadovus.

Kaip autokratas A. F. Sisis sudiktavo grafiką, kurio laikantis šaliai būtų laiduojamas stabilumas. Taip, generolas pažadėjo rinkimus. Tačiau iki jų kelias dar tolimas. Vien tik inscenizacijos pobūdis šitą pučą skiria nuo visų kitų panašių valdžios perėmimo iš karininkų pusės“, – aiškino Pietų Vokietijos laikraštis.  

Pasak pietvakarių Vokietijoje leidžiamo laikraščio „Stuttgarter Zeitung“, jei tai buvo pučas, tai galbūt „geros rūšies pučas. Nes juk negalima nepastebėti iš Kairo sklindančių vaizdų, rodančių iš džiaugsmo šaukiančius susižavėjusius žmones. Ar tai išvis buvo pučas, karinis perversmas?

O gal, atsižvelgiant į milijonus prieš Mursį demonstruoti išėjusių žmonių miestuose, tai buvo atnaujinta revoliucija, antrasis jos veiksmas po Hosnio  Mubarako nuvertimo? Revoliucija, kurią pasisavino kariuomenė? – klausė Štutgarto dienraštis.

Jungtinių Amerikos Valstijų sostinės didžiausio laikraščio „Washington Post“ nuomonė vėlgi kitokia ir vienaprasmiška. „Tai buvo karinis pučas prieš demokratiškai išrinktą vyriausybę. Ir – prastas atsakymas į Egipto problemas.

B. Obamos vyriausybė, deja, praleido progą kariškių įsikišimą šviesiai tiesiai pasmerkti. Taip, kaip ji anksčiau praleido progą atkreipti dėmesį į M. Mursio vyriausybės klaidas.

Tačiau pagal JAV įstatymus dabar nelieka jokių abejonių, kad Amerikos paramos mokėjimus Egiptui reikia sustabdyti, įskaitant 1,3 milijardus dolerių, kurių kasmet sulaukia kariškiai“.

Šiai nuomonei pritarė ir Londono dienraštis „Telegraph“. Anto jo, „šį grasinimą reikia įgyvendinti tam, kad Egipto kariškiai kuo greičiau paskelbtų rinkimus. Tai būtų geriausia išeitis, nes kuo greičiau egiptiečiai sugrįš prie urnų ir savo revoliuciją užbaigs, tuo geriau“, – rašė Londono konservatyvusis dienraštis.

 Tačiau Švedijos dienraščio „Göteborgs-Posten“ nuomone, nereikia skubėti. „Iki naujų rinkimų reikia laiko, kad būtų paruošta nauja konstitucija, kuriai pritartų platūs visų visuomenės dalių sluoksniai. 

Daugiau laiko pasitarimams ir po to einantis tautos referendumas tokiam pagrindiniam šalies įstatymui suteiktų daugiau legitimumo, negu jo turėjo pernai paskubomis patvirtinta konstitucija. 

Demokratinius rinkimus, žinoma, reikia gerbti, be jokios abejonės, tačiau pirmiausia visiškai tvirtos turi būti žaidimo taisyklės“, – teigė Geteborgo dienraštis. 

Anot vakarinės Vokietijos dienraščio „Mannheimer Morgen“,  „islamistai Egipte pasirodė netikę. Nors tiesa, kad prezidentas M. Mursis išrinktas daugumos balsais, bet tai buvo tik 51 procentas. Jis nuo pirmos dienos valdė prieš likusius 49 ir bandė įsteigti daugumos, taigi islamistų, diktatūrą. 

Bet tai negalėjo jam pasisekti. Jau vien dėl to jam būtų reikėję daug anksčiau savanoriškai pasitraukti. Tačiau tai jokiu būdu nepateisina to, kad dabar kariuomenė iš M. Mursio ir kitų pareigūnų atima laisvę. Šitai taip pat nieko bendro neturi su demokratija“, – rašė Manheimo laikraštis. 

Pasak Liuneburgo „Zeitungo“, „džiūgavimo scenos iš Tahriro aikštės meluoja. Kas atrodo kaip triumfas, yra tragedija. Mohamedas Mursis nėra joks demokratas ir jis mažai ką sugeba, bet jis buvo išrinktas. Jį nuversti atitiko, manytina, daugumos valią. 

Tačiau nuotaikos pereinamosios santvarkos šalyse kinta greitai. Jeigu nepasiseks  integruoti musulmonų brolių, kurie Egipte sukūrė su valstybe konkuruojančią paralelinę visuomenę, tai gresia Afganistanas prie Nilo. 

Negalima tikėtis, jog visi supykę musulmonų broliai, kurie tik trumpai galėjo pasmaguriauti valdžia, leisis savo vadovybės nuraminami, kad nežengtų teroro keliu“, – rašė Liuneburgo laikraštis. 

 „Kad musulmonų brolių ir salafistų neįjungus į naują valdžią, šaliai gresia chaosas ir kovos“, – teigė ir dienraštis „Münchner Merkur“, priminęs, jog „Egipte nėra nei teisinio saugumo, nei pusėtinai veikiančių valstybės struktūrų – tai ideali terpė radikalioms jėgoms ir tendencijoms“. 

O dienraštis „Frankfurter Rundschau“ priminė, jog Egipte kariuomenė „tai ne tik ginkluotosios pajėgos, bet ir ekonominė galia. Aišku, ji valdo ginklų pramonę, bet ne tik. Šimtai viešbučių, ligoninių, gamyklų priklauso kariuomenei. 

Ji taip pat turi daug nekilnojamojo turto ir yra didžiausias Egipto darbdavys. Būtų naivu manyti, kad Egipte būtų galima ilgiau valdyti prieštaraujant kariuomenei“, – rašė Frankfurto kairiųjų laikraštis. 

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...