captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Miliūtė. Piliakalnių vargai dėl kirčio

Naujosios sudėties Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį pasiūlė pakeisti daugiau kaip 10 metų galiojusias ankstesnės komisijos rekomendacijas ir kai kurių žodžių kirčiavimą. Pavyzdžiui, geriau kirčiuoti nebe hèrcogienė arba her̃cogienė, o hercogíenė. Geriau Õninės, o jau paskiau – pagal gerumą – Onìnės. Naujosios komisijos teigimu, geresnis variantas kirčiuoti dabar yra cukrãligė, piliãkalnis, vėjãraupiai, o ne – kaip nuo 2004 m. turėjome sakyti – cùkraligė, pìliakalnis ir vė́jaraupiai. Ir riešùtmedis vėl yra reabilituotas, kai anksčiau jį buvo nugalėjęs ríešutmedis.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

VLKK veikia pagal jai skirtą atskirą įstatymą. Įstatymas sako, kad komisijos veiklos kryptis ir uždavinius lemia svarbūs visuomenės ir valstybės poreikiai. Pagal tą patį įstatymą, komisija remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis ir be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ar prigijusių normų.

VLKK yra 17 žmonių. Dauguma pagal išsilavinimą – filologai arba pedagogai, viena muzikologė ir vienas žurnalistas. Komisijos sekretoriate dirba dar 20 žmonių. Kalbos komisija turi 7 pakomises – Žodyno, Vardyno, Vadovėlių vertinimo, Terminologijos, Kalbos technologijų, Tarties ir kirčiavimo bei Gramatikos, rašybos ir skyrybos.

Komisijos veiklai finansuoti per metus skiriama daugiau kaip 800 tūkst. eurų. Beveik tiek pat, kiek šiemet buvo skirta Lygių galimybių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierių tarnyboms. Pačios komisijos teigimu, kalbos tvarkytojus dar turi daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių. Valstybės valdymo struktūros, tokios kaip ministerijos, irgi turi savo kalbos tvarkytojus – jų rengiami dokumentai, kaip ir Seime, patikrinami kalbininko.

Ši komisija – pagal įstatymą – dar vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus: žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius ir kt.

Ne visada vertina pati. Pavyzdžiui, šiemet ji pirko geografijos ir lietuvių kalbos vadovėlių ekspertinį vertinimą ir jų recenzijas bei „Fobijų žodyno“ terminologinę ekspertizę. Už „Muzikos žodyno“ redagavimą Muzikos ir teatro akademijai sutarė sumokėti beveik 10,5 tūkst. eurų, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui – beveik 9 tūkst. už teminių puslapių apie lietuvių kalbos normas ir jų kaitą parengimą bei publikavimą.

Protokoliniame nutarime dėl Oninių, hercogienės, piliakalnio, riešutmedžio, cukraligės ekspertinio vertinimo nekainavusios ir be jo sugrąžintos kirčiavimo rekomendacijos aiškinamas tuo, kad VLKK atsižvelgia į realios vartosenos kirčiavimo polinkius.

Ir čia šis tas daugiau negu juokavimas, kad po kelerių metų kita komisija vėl galės susikurti prasmingos jai atrodančios veiklos iš naujo sukeisdama siūlomus kirčiavimo variantus vietomis. Norėdama ar ne, naujoji komisija jau antrame posėdyje pati patvirtino, kad lietuviškai kalbantys žmonės šio to išmoksta ir namie, ir mokyklose, ir iš visokių knygų, bet nekreipia jokio dėmesio į bet kokios komisijos jiems primetamą kirčiavimą, jei niekad nuo gimimo nėra tokio girdėję. Komisijai tik lieka konstatuoti faktą ir jį įteisinti viešajame kalbėjime – bus taip, kaip žmonės šneka. Gerai, jeigu taip būtų per amžius, o ne iki kitos kadencijos.

Ritos Miliūtės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...