captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Keršanskas. Rytų partnerystės politika klimpsta nuovargyje

Praėjusį penktadienį Briuselyje įvyko penktasis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių – Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Azerbaidžano, Armėnijos bei Baltarusijos – viršūnių susitikimas. Jeigu prisimintume analogišką susitikimą, vykusį Vilniuje 2013-aisiais Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, tai buvo didžiulis įvykis, išsamiai analizuotas ir aptartas tiek prieš, tiek po jo. 
Vytautas Keršanskas. Asm. archyvo nuotr.
Vytautas Keršanskas. Asm. archyvo nuotr.

Iki paskutinės minutės tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius svarstė, ar parafuoti Asociacijos susitarimą, o to nepadaręs jis iššaukė protestus Maidane, lėmusius tolimesnę įvykių grandinę. Tuo tarpu pačiame susitikime vienas pagrindinių lūkesčių buvo Europos Sąjungos įsipareigojimas suteikti Rytų partnerystės valstybėms narystės perspektyvą ir tai nebuvo suprantama (kitaip nei šiandien) kaip kone provokatyvi tema. Tačiau šių metų susitikimas – visai kitoks.

Susitikimo Briuselyje metu nebuvo priimta itin reikšmingų sprendimų: Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos atveju, kurios yra pasirašiusios Asociacijos susitarimus, didžiausias dėmesys skirtas juose įtvirtintų nuostatų perkėlimui, t. y. įvairioms sektorinėms reformoms, galimiems finansiniams paramos mechanizmams ir pan. Su „nepažangiosiomis“ programos dalyvėmis, kurios šio susitarimo negali arba nenori pasiekti, buvo kalbamasi dėl tokio integracijos su Europos Sąjunga gylio, kuris tenkintų abi puses. Taigi, ambicingos Asociacijos sutartys šių šalių atžvilgiu padėtos į stalčių neapibrėžtam laikui.

Turbūt labiausiai apčiuopiamas Briuselio viršūnių susitikimo akcentas – gilesnės ir išsamesnės bendradarbiavimo sutarties su Armėnija pasirašymas, visgi tai toli gražu nuo ryškaus proveržio. Panašus dokumentas su Azerbaidžanu dar tik derybų stadijoje, tuo tarpu su Baltarusija vykstantis dialogas apsiriboja atskiromis sritimis, tokiomis kaip prekyba ar žmogaus teisės.

Susitikimo pabaigoje priimtoje deklaracijoje tolimesnė Rytų partnerystės programos kryptis brėžiama remiantis dvidešimčia prioritetų, kuriuos pasirašiusios šalys sieks įgyvendinti. Ši deklaracija tęsia dar 2015-aisiais Europos kaimynystės politikos peržiūros metu įvardintą tikslą – stabilumo siekį, todėl daugelis iš dvidešimties prioritetų orientuoti į viešojo sektoriaus reformą, prekybos susitarimų įgyvendinimą, socialinės ir ekonominės nelygybės mažinimą ir kitus dalykus, užtikrinančius tvaresnį Rytų partnerystės valstybių vystymąsi.

Visgi, kalbant apie iššūkius programai, verta įvardinti tris veiksnius – tai Rusijos faktorius, pačių tų valstybių elito bei visuomenės grupių nusiteikimo kantriai ir nuosekliai eiti europietišku keliu stygius, be to, ir pačios ES suinteresuotumas remti šią programą ar matyti ją kaip prioritetų priekyje.

Nors ir Briuselio deklaracijoje įvardinta, kad programa nėra nukreipta nei prieš vienos trečiosios šalies interesus, Rusija nuo pat Rytų partnerystės sukūrimo ją traktavo kaip Vakarų įtakos sklaidą į jos interesų erdvę. Todėl ji išnaudoja visus įtakos instrumentus siekdama „išmušti“ šias valstybes iš europinio kelio.

Kita vertus, pačios valstybės ir jų visuomenės taip pat susiskaldžiusios dėl Europos integracijos, kadangi Asociacijos susitarimų nauda taps apčiuopiama tik ilgesniuoju laikotarpiu, o trumpuoju patiriami kaštai – itin dideli.

Galiausiai, pati ES nebėra tikra, kokią reikšmę jai turi Rytų partnerystės programa. Nors pirminis kaimynystės politikos tikslas – sukurti saugių ir klestinčių valstybių žiedą aplinkui – ypač pastaraisiais metais sustiprėjo akcentuojant programos indėlį į stabilumą, tačiau daugiau ambicijų, grįstų pamatinėmis europinėmis vertybėmis, atrodo atsisakyta. Vien ką reiškia tai, jog į viršūnių susitikimą buvo pakviestas Aliaksandras Lukašenka, šalies, kurioje vis dar yra politinių kalinių, vadovas.

Beje, atskiro dėmesio Briuselyje Dalios Grybauskaitės dėka susilaukė šalį atstovavęs Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus dėl Astravo atominės elektrinės saugos klausimo. Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris pareiškė, kad tai nėra dvišalė, o visos Europos problema ir kad Komisija solidariai stovi Lietuvos ir lietuvių pusėje. Tačiau, ko gero, todėl, kad jokių konkrečių ir apčiuopiamų sankcijų dėl nesaugios elektrinės vystymo Baltarusija nepatiria, V. Makėjus Briuselio susitikimą įvardino kaip vieną sėkmingiausių istorijoje.

Tad penktasis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių viršūnių susitikimas siunčia skirtingus signalus ir palieka dvejopus jausmus. Nors kalbėti apie programos nuovargį galbūt anksti, tačiau proveržio, kurio vis labiau reikia ypač tų šalių visuomenėms, taip pat nenusimato.

Vytautas Keršanskas yra Rytų Europos studijų centro analitikas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...