captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Euras dar nežlunga

Ne tik Latvijos spauda džiaugėsi, kad Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai kitais metais įsivesti eurą. Tačiau rūpesčio kėlė tai, jog Latvijos portfelyje įvardyta ir silpnų vietų. Bet žinia apie bendrą šios šalies tinkamumą vis tik kėlė daug džiaugsmo – ne tik Latvijai, bet ir kitoms Europos šalims.
 
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ne tik Latvijos spauda džiaugėsi, kad Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai kitais metais įsivesti eurą. Tačiau rūpesčio kėlė tai, jog Latvijos portfelyje įvardyta ir silpnų vietų. Bet žinia apie bendrą šios šalies tinkamumą vis tik kėlė daug džiaugsmo – ne tik Latvijai, bet ir kitoms Europos šalims.

Į tas silpnas Latvijos vietas dėmesį atkreipė ne Europos Komisija Briuselyje, o Europos centrinis bankas Frankfurte, kuris, kaip rašė Rygos dienraštis „Latvijas Avize“, „į dalykus paprastai žiūri griežčiau. O tarp tų silpnųjų vietų yra didelės santaupų sumos, laikomos Latvijos bankuose žmonių, kurie čia negyvena. Taip pat ir infliacijos pavojus.

Kitų euro zonos šalių narių patirtis rodo dar ir tai, kad po įstojimo į šį klubą biudžeto drausmė ne visada ilgai išlaikoma. O vis dėlto: Latvija visus Maastrichto kriterijus patenkina, o tuo nūnai gali pasigirti tik saujelė euro zonoje esančių šalių. 

Įdomu tai, kad ekonomiką, pinigus ir euro reikalus kuruojantis  Europos Sąjungos komisaras Ollis Rehnas planuojamą Latvijos įstojimą į euro zoną pavadino pasitikėjimo bendrąja valiuta ženklu. Tai, kad į laivą lipa dar vienas keliautojas, jam yra įrodymas, jog laivas neskęsta ir nepaskandinamas“, – rašė Rygos laikraštis „Latvijas Avize“.

 O Vienos dienraštis „Standard“ trečiadienį smulkiau aprašė tai, kas laikoma esant Latvijos problemomis. Europos centrinis bankas „susirūpinęs, be kita ko, didele užsienio indėlių proporcija šioje mažoje valstybėje. Nors reiškinys nėra naujas, jis vėl auga, didėja ir kelia rimtą pavojų finansų stabilumui. Taip rašoma ECB pranešime.

Užsienio indėliai sudaro apie 40 procentų viso šalies vidaus produkto. Europos centrinis bankas nepamini fakto, – priduria dienraštis „Standard“, – kad aplink ant bankroto ribos atsidūrusio Kipro sklando gandai apie pinigų iš tos Viduržemio jūros salos perkėlimą į Pabaltįjį.

O tų pinigų savininkai – rusų oligarchai, kuriems Kipre pasidarė per karšta ir kurie į būsimą euro zonos šalį narę Latviją žiūri kaip į saugų uostą. Aišku, oficialių duomenų apie šių pervedimų dydį nėa jokių. 

Be to, kaip jau ir 2011-aisiais į euro zoną priimtos Estijos atveju, ECB nuogąstauja, kad Latvija nesugebės išvengti didesnio kainų kilimo. Joje, bandančiai pasivyti kitas euro zonos šalis, gali į viršų siūbtelti infliacijos tempai. Pernai Latvijoje kainos kilo vos 1,3 procentu – mažesnę infliaciją Europoje patyrė tik Švedija – vos aštuonias dešimtąsias procento.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis džiaugėsi pozityvia Europos Komisijos ir Europos centrinio banko rekomendacija dėl euro įvedimo į Latviją 2014-aisiais. Abi Europos Sąjungos institucijos  savo pranešimuose pripažinusios Latvijos ūkio ekonominį stabilumą ir tvirtumą.

Finansų ministras Andris Vilkas irgi įžvelgė Latvijos finansų politikos patvirtinimą: „Latvija tikrai įvykdė visus įstojimo į euro zoną reikalavimus“, – sakė jis.

Ir iš kitų euro zonos šalių ateinantys signalai gana pozityvūs. Užtat yra pagrindo tikėtis, jog galutinis Europos Sąjungos finansų ministrų nutarimas liepos 9-ąją taip pat bus teigiamas“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis „Standard“.

Ir dar žodis iš Latvijos. Kitas Rygos laikraštis „Diena“ irgi džiaugėsi, jog „pagaliau atėjo ilgai laukta ir daug diskutuota konvergencijos ataskaita iš Europos Komisijos ir Europos centrinio banko.

Nors žalia šviesa iš Briuselio euro įvedimui Latvijoje buvo laukiama ir laikoma grynu formalumu, vis dėlto reikia paminėti, jog visa mūsų visuomenė šiam siekiamam tikslui sudėjo labai daug aukų. Todėl ši ataskaita yra ir tam tikras atpildas, savos rūšies išganymas“.

Įdomi ir Maskvos laikraščio „Novyje Izvestija“ reakcija: „šis nutarimas, be abejo, yra maža, tačiau neginčijama mūsų kaimynų pergalė. Ir, aišku, tai vienaprasmiškas visos Europos Sąjungos laimėjimas.

Europos Sąjunga akivaizdžiai įrodė, jog gandai apie neišvengiamą euro žlugimą gerokai perdėti“, – rašė Maskvos laikraštis.

Ir dar vienas straipsnis iš Vienos dienraščio „Standard“ – tai jo apžvalgininko Andreaso Schnauderio redakcinis komentaras, pavadintas „Atpildas Latvijai“. Jame jis rašo, kad „euro zona greit švęs aštuonioliktosios savo šalies narės atėjimą. Ji maža, tačiau „faina“.

Būtų galima sakyti, jog  Latvija nėra impozantiška savo ekonomikos jėga, tačiau savo ūkio politikos kursu. Šis Briuselio ir Tarptautinio valiutos fondo akimis pasisekęs jos kelias iš krizės tuoj pat iškeltas kaip pavyzdys euro krizės apimtoms šalims.

Receptas: kirpti valstybės išlaidas ir atlyginimus, mažinti deficitą, kelti konkurencinį pajėgumą. Bet Briuselyje ne taip mielai priimama žinia, kad daugelis jaunų žmonių būtent dėl liūdnų sunkumų pačioje Latvijoje iš jos išemigravo.

Aišku tai, kad Latvija yra peržengusi per daug gilesnį ašarų slėnį nei Graikija ir Ispanija“, – suprask, latviai per neseną savo praeitį kentėjo labiau negu graikai ar ispanai. Bet „aišku ir tai, kad diržų suveržimas dabar neša pirmuosius saldžius vaisius – ir už tai šalis sulaukia Europos Sąjungos atpildo.

 Juk būtų groteskiška, jei pavyzdinė makroekonominės šoko terapijos valstybė dabar turėtų ilgai sėdėti bendrosios valiutos sąjungos laukiamajame. Ir kas galėtų pažeistai euro zonai būti mieliau nei pasveikinti naują šalį narę?

Latvija visai zonai turi simbolinę jėgą, kuri reiškia: mes vis dar čia. Mes tokie patrauklūs, kad prie mūsų prisijungti nori dar daugiau narių.

Dabar daug kas priklausys nuo to, kokie tvarūs bus Latvijos rodiklių pagerėjimai. Graikija ir Kipras parodė, kad nė viena euro zonos šalis nėra tokia maža, kad negalėtų visos zonos nustumti iki pat prarajos briaunos. Užtat tuo svarbiau, kad šalia biudžeto deficitų ateityje būtų netoleruojami ir ekonominiai iškrypimai“, taigi, per didelė praraja tarp labai turtingų mažumos ir vos vos galą su galu suduriančios daugumos – rašė Andreasas Schnauderis Austrijos sostinės Vienos dienraštyje „Standard“.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...