captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramūnas Terleckas. Kai liausimės vogti

Laikas daugelį įvykių apipina nebūtomis istorijomis, atsiranda detalių, kurių gal apskritai nebuvo. Net to meto liudininkai savo prisiminimus padailina pagal dabarties realijas. Esu ne kartą girdėjęs ir pats perpasakojęs, kad į klausimą kada gyvensime geriau, pirmasis atkurtos Lietuvos finansų ministras Romualdas Sikorskis atsakė lakoniškai: „Kai liausimės vogti.“

Laikas daugelį įvykių apipina nebūtomis istorijomis, atsiranda detalių, kurių gal apskritai nebuvo. Net to meto liudininkai savo prisiminimus padailina pagal dabarties realijas. Esu ne kartą girdėjęs ir pats perpasakojęs, kad į klausimą kada gyvensime geriau,  pirmasis atkurtos Lietuvos finansų ministras Romualdas Sikorskis atsakė lakoniškai: „Kai liausimės vogti.“

Visi, bent iš televizijos ekrano pažinoję šį finansų ministrą, tikrai nesuabejos pasakojimo autentiškumu.

Nenorėčiau leistis į sociologinius-filosofinius išvedžiojimus, nes arkliavagių pasitaikydavo visais amžiais. Bandančiųjų nuslėpti mokesčius galima rasti ir Prancūzijoje, ir Jungtinėse Valstijose, ir Danijoje ar Kipre.

Visada galima diskutuoti, kur yra prigimtinio žmogiškojo gobšumo ribos ir kodėl visų naujagimių pirštai lenkti į save. Lygiai taip pat neišvengtume svarstymų, kokia mokesčių sistema yra teisinga, o kokia provokuoja jų nemokėti.

Manau, kad sovietų skiepytas mentalitetas ir praraja tarp deklaruojamų vertybių ir realybės dešimtmečiams sujaukė lietuvių protus. Tarpukario Lietuvoje nė vienas vagis nebuvo gerbiamas. O „kolchozų“ ir visuotinio deficito laikais „kombinuoti“ ar apgaudinėti valdžią buvo net pagirtina.

Okupacija ištrynė valstybės sąvoką. Taip jau susiklostė Lietuvos likimas, kad kelis šimtmečius dėl įvairių užkariautojų pilietiškumas iki šiol  sunkiai suvokiamas dalykas. O kai savęs nesutapatini su valstybe, nėra jokių paskatų rūpintis jos gerove. Tuomet paprasčiau aimanuoti ir manyti, kad visi aplinkui – apgavikai, visi tik ir laukia mirties ar galimybės emigruoti, o Europos Sąjunga yra beviltiškas blogis. Retai susimąstome, kad esame Vakarų civilizacijos ir Europos Sąjungos dalis, ir nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokia ji bus.

Atėjusios į valdžią partijos visada deklaruoja siekį sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį. Vienos žada iš jos ištraukti milijardą, kitos – nors pusę, tačiau pažadų lietus itin dideliais pinigais į biudžetą nelyja. Kaip minėjau, dėl to kaltas mentalitetas, mokesčių mokėtojų išradingumas ir valdžios pastangų nenuoseklumas.

Pirmadienį džiaugiausi 17-ojo Vilniaus festivalio atidarymo švente. Violeta Urmana ir Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras padovanojo nuostabų vakarą. Tačiau nustebau, kai gaiviuosius gėrimus Operos ir baleto teatre pardavinėję prekybininkai jokio fiskalinio čekio nemušė. O vakare, anot rengėjų, dalyvavo ir premjeras, ir miesto meras, ir Seimo nariai. Nemanau, kad prekybininkai  pažeidinėjo įstatymus, turbūt yra kažkokios išimtys, leidžiančios išvengti griežtos apskaitos. Tačiau klausimas, ar tai neiškreipia rinkos?

Prieš kelias dienas teko matyti viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ 2012 metų veiklos ataskaitą, kurioje nurodoma, kad ši įstaiga pernai jokios veiklos nevykdė. Pirma reakcija, pamačius ataskaitą, buvo nusivylimas.
Vėliau supratau, kad ši įstaiga įkurta tik pernai gruodžio pabaigoje, todėl ir negalėjo nieko daug nuveikti. Tikiuosi, kad kitąmet ir ataskaita suguls bent į kelis lapus, ir Operos ir baleto teatre bei kitur gausiu fiskalinį čekį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...