captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vainienė. Sumažino administracinę naštą. O kiek padidino?

Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Administracinė našta nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti. 

Ir nors administracinė našta apima tik nedidelę dalį reguliavimų, verslui ir gyventojams tai kainuoja šimtus milijonų eurų.  Dėl to jau senokai sunerimo visa Europos Sąjunga, suskaičiavusi, kad verslo subjektai dėl administracinės naštos patiria išlaidų, kurios viršija 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Ir paskelbė iniciatyvą – administracinės naštos dydis valstybėse dar iki 2011 metų turėjo būti sumažintas 25 procentais.

Lietuva šios iniciatyvos ėmėsi itin entuziastingai ir užsibrėžė dar ambicingesnius planus – administracinę naštą sumažinti 30 procentų. Taip Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinama geresnio reglamentavimo iniciatyva. Priėmus Geresnio reglamentavimo programą, pradėti rengti kasmetiniai Programos įgyvendinimo priemonių planai. Jose viešojo administravimo institucijos nurodo, kaip numato sumažinti administracinę naštą, ir kokį finansinį rezultatą tai turės. 

Negana to, jau nuo 2013 metų galioja ir Administracinės naštos mažinimo įstatymas. Jame įteisintas reikalavimas, kad kiekviena valdžios institucija turėtų administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslą. Be to, jis turi būti nustatytas taip, kad bendras administracinės naštos lygis per kalendorinius metus išliktų nepakitęs arba sumažėtų. 

Tai reiškia, kad institucijos, kurioms labai reikia kokios nors papildomos naujos informacijos iš verslo ar gyventojų, turėtų pradžioje nebereikalauti tos informacijos, kurios jai reikia mažiau. Vadinasi, jei valdžia taip pat sėkmingai laikytųsi įstatymų, kaip juos kepa, arba kaip to reikalauja iš kitų, administracinė našta negalėtų didėti nei vienoje srityje. O juk paklauskite bet kurio vadovo – juk didėja!

Kaip matyti iš ataskaitų, valdžios entuziazmas mažinti administracinę naštą blėsta lyg vakarykštis laužas. Valdžia netgi įsigudrino kai kurias iniciatyvas, kurios administracinę naštą akivaizdžiai didina, įžūliai pateikti kaip jos mažinimo iniciatyvas. 

Taip nutiko, pavyzdžiui, su išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS sukūrimu. Reikia turėti daug fantazijos įsivaizduoti, kad absoliučiai kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, važtaraščio, o ateity – ir kasos kvitų pateikimas mokesčių inspekcijai neva tai sukuria mažiau naštos nei vienos apibendrintos deklaracijos pateikimas. Apie tai, kokią administravimo naštą uždeda, pavyzdžiui, kainodaros tarp susijusių asmenų privalomas dokumentavimas, valdžia yra linkusi visiškai nutylėti. 

Todėl ir kyla klausimas, kodėl vertindama, kiek sumažino administravimo naštą valdžia vengia sąžiningai prisipažinti, o kiek gi pakėlė?

Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close