captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sotvarė-Šemetienė. Įtakingiausiųjų sąraše pilkųjų kardinolų neieškokite

Trečius metus portalo „Delfi“ skelbiamas įtakingiausiųjų Lietuvos žmonių reitingas didelių netikėtumų nepateikė. Jį patyrinėjus nesunku pastebėti, jog šįmet, kaip ir anksčiau, vietą įtakingiausiųjų politikų sąraše daugiausia nulemia dvi aplinkybės – užimamas postas bei viešosios komunikacijos intensyvumas ir turinys.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo požiūriu sunkiai pralenkiama prezidentė Dalia Grybauskaitė trečią kartą įvardyta kaip įtakingiausia šalies politikė. Ji eina aukščiausias pareigas valstybėje, komunikuoja gal ir ne dažniausiai, tačiau visada kietai. Nė vienas jos komentaras nelieka nepastebėtas, o metinis pranešimas, geresnis ar prastesnis, tampa įvykiu ir su kaupu padengia bendrą viešojo bendravimo stygių.

Būtų labai keista, jeigu antrąją vietą užimtų kas kitas, o ne premjeras Saulius Skvernelis. Jis jau senokai įvaldė savitą bendravimo su visuomene stilių, kuris, akivaizdu, patinka daug kam. Tereikėjo aukštos pozicijos valdžios struktūroje ir turime neišvengiamą rezultatą.

Būtų logiška antroje arba trečioje įtakingiausiųjų politikų sąrašo pozicijoje matyti Seimo vadovą, tačiau ne šiuo atveju. Parlamento vadovas labiau primena nominalią valdžios figūrą, o jo bandymai formuluoti vertinimus ar idėjas dažniau verčia susigūžti nei suklusti. Vien postas netempia, todėl jis šiame sąraše gerokai žemiau. Ramūnas Karbauskis įspūdingo posto neturi, tačiau turi visą valdžios partiją ir aiškiai suvokiamas kaip vienvaldis jos šeimininkas. Tad jo šuolis iš pirmojo dešimtuko į pirmąjį trejetą buvo tiesiog neišvengiamas.

Šių metų apklausos išvadas būtų galima pavadinti konservatorių sėkme. Bet ir čia jokio stebuklo nėra. Abu Landsbergiai – ir vyresnysis, ir jaunasis, yra nepralenkiami kalbėtojai. Kai prabyla Vytautas Landsbergis, visada žinai, kad kažkas bus, į vatą nevynios. Jo autoritetą pripažįsta net ir tie, kam atrodo, kad šio politiko nemėgsta.

Gabrielius Landsbergis geriau nei bet kas įvaldė modernias bendravimo su publika formas, reaguoja į valstybės gyvenimo įvykius ir greitai, ir natūraliai.

Laisvu politiku tapęs Andrius Kubilius, priešingai nei daugelis, prarandantys partines ir vykdomosios valdžios pozicijas, atsiskleidė kaip intelektualas, gebantis kurti ir tarptautinę dienotvarkę. Dar svarbiau – gebantis pristatyti savo įžvalgas socialiniuose tinkluose, sistemingai, populiariai, bet ne pigiai. Todėl net nebūdamas labai mėgstamas visuomenės, jos reitinge jis turi neblogą poziciją, o elitas paprasčiausiai negali to nematyti.

Šie pavyzdžiai sakytų, jog komunikacija šiandien lemia net daugiau nei postas. Gali sau tyliai daryti nors ir stebuklus, arti dieną naktį, bet vien todėl įtakingu nebūsi laikomas. Tai patvirtintų ir kuklūs profesionalų ministrų įvertinimai, išskyrus puikiai šį meną įvaldžiusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Būtent todėl galutinio sąrašo viršūnėse atsiranda žurnalistų, ir būtent tų, kurių veidas dažnai matomas televizijos eteryje.

Akivaizdu, jog yra ir dar vienas išsiskiriantis veiksnys, lemiantis politinės įtakos vertinimą. Tai – nostalgija arba pagarba, arba giliai įstrigę palankios žmonėms veiklos fragmentai.

Būtent tai lyderių sąraše išlaiko prezidentą Valdą Adamkų, kurį vertina visos grupės. Taip pat – Europos Parlamento narę, pensininkų dievaitę buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę ar Ireną Degutienę, buvusį premjerą socialdemokratą Algirdą Butkevičių, kuriems bent jau visuomenė skiria aukštas vietas.

Vis dėlto A. Butkevičiaus, kuris pernai buvo antras, vertinimų sėkme nepavadinsi. Tą patį galima sakyti apie socialdemokratus iš principo. Su gėdingais skandalais palikę valdžią, pakeitę partijos pirmininką, prisišlieję prie „valstiečių“ valdančiosios daugumos, socialdemokratai niekaip nesuranda santykio su rinkėjais kampo. Tarsi įstrigę praeityje.

Pagal apklausą atrodytų, jog jie iš principo nebeturi regimos įtakos valstybės gyvenimui. Gerus elito vertinimus išlaikantis ministras L. Linkevičius yra suvokiamas atskirai nuo šios partijos, todėl reikalo nekeičia.

Ir štai šioje vietoje vertėtų stabtelėti. Ar tikrai taip? Daugiausia metų valdžioje buvę socialdemokratai subūrė didelį savų ir prijaučiančių žmonių valstybės tarnyboje  tinklą. Tas raudonas nomenklatūrinio mentaliteto voratinklis niekur nedingo. Kaip ir nepastebima, bet reali galia. Jeigu dar nepajuto, tai tikrai ją pajus į valdžios traukinį įšokę vyriausybės „profesionalai“. Taip pat, kaip kasdien jaučia į valdžios duris reikalų tvarkyti beldžiantys žmonės.

Apklausa šio, kaip ir kitų panašių aspektų, neapima. Ji  atspindi paradinę politinės galios pusę. Tokia politinių žvaigždžių rikiuotė, kurioje nėra, nes ir negali būti, šešėlinių politikos kardinolų.

Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...