captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sotvarė-Šemetienė. Kai operatorius nespėja paskui vėją

Posakis, jog prieš vėją nepapūsi, galioja ne visada. Galima prieš jį papūsti pašalinant iš jo kelio kliūtis, kurias nunešęs tas vėjas vis primena gamtos stichijos jėgą, naikinančią civilizuoto gyvenimo privalumus.
Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, kol kas negalima sakyti, jog tai pavyko. Kai tik pūsteli kiek stipresnis, kokių 15-20 m/s vėjas, tai ir paaiškėja, jog civilizacijos pasiekimai vis dar per silpni prieš jo gūsius.

Paskutinę liepos dieną rytų Lietuvoje toks vėjas pūstelėjo vos kelias dešimtis minučių. Nė neatrodė labai baisus kol nebuvo suskaičiuota, kiek elektros oro laidų guli ant žemės be kvapo, kiek gyventojų sėdi tamsoje.

Po paros vis dar apie 6 tūkst. žmonių buvo be elektros. Kai kas jos neturėjo ir po trijų parų.

Prieš porą savaičių, liepos 11-ąją dieną, audra paliko tamsoje tuos pačius Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Utenos regionų gyventojus. Brigados dirbo kone parą, kol didžioji dalis gedimų buvo sutvarkyta. Arba parengta šios savaitės vėjui.

Paskutinėmis birželio dienomis be elektros liko apie 10 tūkst. žmonių. Ir tąkart daugiausia Vilniaus regione, Utenos ir Kauno prieigose.

Priežastis? Nieko nauja. Ji visada ta pati – virtę medžiai nutraukė elektros oro linijas.

Praėjusio pirmadienio stichija davė darbo 120 žmonių. Trečiadieniui buvo rezervuota 600.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius”, nepaisant stichijos ir jos nuostolių periodiškumo, turi gerų žinių. Operatorius bando papūsti prieš vėją ir gali tai pagrįsti konkrečiais duomenimis.

Per 1-ąjį šių metų pusmetį jau nutiesė pusseptinto šimto kilometrų požeminių elektros kabelių. Gali vėjas sau pūsti tuose plotuose – nei žmonėms vargo bus, nei operatoriui reiks išlaidauti siunčiant greitąsias brigadas.

Tuo pačiu buvo panaikinta daugiau nei 1000 km tų baisiųjų oro linijų, kurias laiko dar baisesni betoniniai stulpai.

Planuojama šiais metais dar daugiau – bus likviduota kone 3000 km šių, lietuviško vėjo neatlaikančių, elektros kelių.

Atrodo nemažai, bet tik atrodo.

Energijos skirstymo operatorius šįmet į šį vėjo pažabojimo reikalą investavo apie 11 mln eurų. Jo pelnas per tą patį laiką viršijo 40 mln.

Tai kodėl negalėjo investuoti 4 kartus daugiau? O dar geriau – 10 kartų. Tokia investicija naudinga visiems. Žmonės taupytų nervus.  

Operatorius dirbtų savo ateičiai, dar didesniems ateities pelnams. Mat kuo mažiau tų senovinių oro linijų, ant kurių nuolat virsta medžiai, tuo mažiau reikia specialiųjų, viršvalandžius dirbančių, gelbėjimo brigadų.

Kiekvienas centas, investuotas į požeminę liniją, yra tikrų tikriausias išteklių taupymas.

Todėl ir neaišku, kodėl negalėjo to padaryti dar anksčiau, kai pelnai buvo dar didesni.

Operatorius atsakytų, jog šiemet nuveikta pustrečio karto daugiau nei pernai tuo pat metu. O pernai apie 20 proc. daugiau nei užpernai.

Pagreitis, žinoma, yra. Tik didelis klausimas kieno pagreitis didesnis – „Energijos skirstymo operatoriaus“ ar vėjo.

Niekas labai tiksliai neskaičiavo, kiek kartų dažniau ir stipriau vėjas varto medžius, bet vartotojas iš savo patirties pasakytų, jog pastaraisiais metais varto dažniau. Trikdžiai šalinami gerokai ilgiau. Nepaisant visų greitėjančių operatoriaus pastangų kasti problemą po žeme.

Sinoptikai sako – turime pratintis, jog Lietuvoje vis dažniau grumsis šiaurė ir pietūs, vadinasi, vis dažniau pūstelės toks neramus vėjas. Kaip tik todėl dabartinių pastangų pažaboti vėją ir nepakanka. Nors požeminių kabelių daugiau, žalos mastas vis toks pat.

Pernai 3-ią vasario dieną dėl vėjo be elektros liko per 10 tūkst. vartotojų. 2014-ųjų gegužę – 8 tūkst., 2013 spalį – 8,5 tūkst., o rugpjūtį – 7 tūkst., kaip ir lapkritį prieš 5-erius metus.

Skaičiai panašūs. O tai reiškia, kad, nepaisant didėjančių investicijų, operatorius nespėja paskui vėją.

Judant rekordiniu šių metų tempu, pakasant po žeme po 3 tūkst. km laidų, pergalės prieš vėją diena išauštų šio amžiaus viduryje, maždaug po 30-ies metų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...