captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Kiek beliko lietuviško patriotizmo?

Patriotizmas prasideda nuo mažų dalykų. Lietuvoje dažnai lankydavęsis Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis mėgdavo sakyti: sovietų žmogui kelionė į Lietuvą yra žingsnis teisinga kryptimi.
Ramunė Sakalauskaitė, Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Ramunė Sakalauskaitė, Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Mokantis patriotizmo, šių dienų lietuviui naudinga aplankyti Suomiją. Šios šalies piliečiai mūru stoja už savo nacionalines vertybes ir valstybę.

Laukdamas užsakytų knygų Martyno Mažvydo bibliotekoje dažnas traukia į kavinę. Kava čia parduodama su lenkišku pienu. Jeigu ne ant prekystalio sudėtos pakuotės, nė nesužinotum apie jo kilmę. Lietuvoje įprasta informuoti apie kavos kilmę, tačiau apie priedus nutylima. Paprašius lietuviško pieno, išvystu pardavėjos nuostabą. Sako, lenkiškas skanesnis. Dažnam vyresnės kartos tautiečiui lietuviški produktai pirmiausia reiškia patriotizmą, tuo tarpu jaunieji nori gyventi globaliame pigesnių prekių pasaulyje.

Neįsivaizduoju, kad Suomijoje, paprašiusi kavos su pienu, gaučiau švediško ar daniško. Kiekvienas suomis yra didelis savo šalies patriotas. Meno aukcionuose, kuriuose parduodami pasaulio kūrėjų darbai, visi pirmiausia pageidauja savų menininkų kūrinių.

Suomijos menininkai gyvena atsipalaidavę. Jei neturi nuolatinio darbo, sulaukia rimtos valstybės paramos. Bedarbystės pašalpa ten siekia 560 eurų. 5,5 milijono gyventojų šalyje darbo neturi 8 proc., arba 213 tūkstančių, žmonių. Bedarbystės pašalpų Suomijoje gavėjams valstybė moka už butus ir prideda pragyvenimui.

Vidutinis atlyginimas Suomijoje – 3392, pragyvenimo minimumas trečdaliu mažesnis – 1216 eurų. Pažįstama ponia senjorė, gaunanti 760 eurų pensiją, nuomojasi butą Helsinkyje už 1000 eurų per mėnesį. Beveik pusę sumos, 470 eurų, sumoka miestas. Dviejų kambarių buto gyventoja džiaugiasi namu, kuris turi savo pirtį, vaikų žaidimų aikštelę ir laužavietę kepsniams kepti.

Jeigu kuris kukliai gyvenantis suomis pinigus išleidžia pramogoms ir pritrūksta maistui, galvos dėl to nesuka. Stokojantiesiems pinigų du tris kartus per savaitę Helsinkyje nemokamai dalijama sriuba, pienas, jogurtai, vaisiai, daržovės, žuvies gaminiai, kotletai, konservai, vakarykštė duona.

Todėl ir nedideles pensijas gaunantys Suomijos senjorai jaučiasi oriai, jiems dėl ateities nerimauti nereikia. Dažnas jų nepamiršta pabrėžti, kad Suomiją garsina sauna ir 1951 m. įkurta drabužių, rankinių bei namų puošimo dizaino bendrovė „Marimekko“. Menininkai būtinai pamini pasaulinio garso architekto Alvaro Aalto sukurtus baldus ir Iittala indus, daugelio suomių pasididžiavimą.

Helsinkio dizaino muziejuje galima išvysti taškuotą 1970 m. sukurtą „Marimekko“ suknelę. Už tokią pat suomės nedvejodamos parduotuvėje moka po 240 eurų. Dažna dar atmena, kad „Marimekko“ sukneles vilkėjo JAV prezidento žmona Jacqueline Kennedy, o šiandien šiuo stiliumi žavisi japonės. Dėl neblėstančios šlovės padėvėtų drabužių Suomijos parduotuvėse nuskalbti „Marimekko“ krepšiai vidutines pajamas gaunančiam Lietuvos pirkėjui sunkiai įperkami.

Lietuvoje išgyvenimu kasdien turi rūpintis patys varguoliai. Valstybė atsiriboja nuo jų orumą žeidžiančiais pragyvenimo minimumais ir senatvės pensijomis. Nors Lietuvoje skęstančiųjų gelbėjimas yra asmeninis skęstančiųjų reikalas, patriotų nestinga. Suomių meilė tėvynei primena santykius su jauna, gražia, išsilavinusia moterimi, o Lietuvoje ji panaši į seną, ligotą, vienišą, visų pamirštą senutę.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close