captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Istorinis Vokietijos parlamento nutarimas

Paskutinę Bundestago darbo savaitę prieš vasaros atostogas tos pačios lyties asmenų santuoka vėl tapo karšta tema – ne dėl to, kad pasikeitė partijų nuostatos, bet dėl to, kad rugsėjį bus parlamento rinkimai, kurie žada būti audringi.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Juose tarpusavy susikaus visų pirma krikščionys demokratai ir socialdemokratai, šiuo metu dvi valdančiąją koaliciją sudarančios  didžiausiosios partijos, kurios norėtų rudenį valdyti pačios vienos atskirai arba, jei reikėtų, koalicijoje su kitomis partijomis.

Socialdemokratams arba raudoniesiems pageidžiamiausias koalicijos partneris būtų žalieji, o krikščionims demokratams – liberalai (laisvieji demokratai), paprastai vadinami geltonaisiais, nors sykį liberalai dėjosi ir prie socialdemokratų.

Vokietijoje yra dar raudonesni už socialdemokratus kairieji, bet šie, kilę iš buvusių komunistų ir paprastai surenkantys tik vienaženklį skaičių balsų, daugumai vokiečių nepriimtini.

Tad vargu, ar tradiciniai socialdemokratai, vadovaujami Martino Schulzo, su jais leistųsi į koaliciją, nors vienas šių radikalių kairiųjų vadovų, Oskaras Lafontaine`as, kartą net buvo anų nuosaikesniųjų socialdemokratų kandidatas į kanclerius.  

Ir štai čia galvą pakėlė tos pačios lyties asmenų vedybų tema. Visos minėtos partijos, išskyrus krikščionis demokratus, tokioms vedyboms, kurios Vokietijoje ligšiol dar nebuvo legalizuotos, neturi priekaištų, todėl jos sutinka, kad parlamentas, dar prieš išeidamas atostogų, joms pasakytų „taip“.  

To specialiai siekė socialdemokratų pirmininkas Martinas Schulzas ir ypač žaliųjų „vidaus reikalų politikos ir kovos su diskriminacija vadovas Ulrichas Beckas, kuris, internetinio dienraščio „Zeit“ žodžiais, jau daugelį metų kovoja už homoseksualų teisių visais atžvilgiais, net ir vedybų klausimu, sulyginimą su heteroseksualų teisėmis“.

Tai suteiktų socialdemokratams ir žaliesiems stiprų argumentą jų skirtumui nuo krikščionių demokratų pabrėžti – stiprų, nes vokiečių dauguma dabar linkusi teisių sulyginimui didele dauguma pritarti, netgi tos pačios lyties asmenų vedyboms, kurios ligi šiol Vokietijoje teisiškai dar nebuvo pripažįstamos.

Kaip tai apibendrino Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, jau „nuo 2001 m. tos pačios lyties porelėms leidžiama oficialiai sudaryti gyvenimo partnerystes. Laikui bėgant vienos lyties porelių teisės sulygintos su skirtingos lyties vedusiųjų porelių teisėmis daugelyje sričių, įskaitant pareigą partnerį išlaikyti, teisę paveldėti jo ar jos turtą, teisę dalytis valstybinių mokesčių mokėjimu“.

Tačiau kitur, pvz., įvaikinimo teisėje, vienos lyties partneriams dar yra kliūčių. Nuo 2013 m. jiems leidžiama įsivaikinti jau esamą savo partnerio ar partnerės vaiką ar įvaikį, tačiau neleidžiama abiems partneriams ar partnerėms įsivaikinti kitą vaiką bendrai. O įteisinus homoseksualų vedybas tai jau būtų įmanoma.   

Tik neaišku, ar penktadienį Bundestagui vienos lyties asmenų vedybų įteisinimui pritarus, dar reiktų atitinkamai pakeisti ir šalies pagrindinį įstatymą. Šiuo klausimu teisės ekspertai nesutaria. Taigi kol kas Vokietijoje homoseksualų vedybos teisiškai dar galutinai neįsigaliojo.

Vis dėlto faktas lieka tas, kad daugelyje Europos šalių tos pačios lyties asmenų santuoka legaliai pripažįstama. Pirmosios tą padarė Nyderlandai ir Danija, paskui  prie jų prisijungė Norvegija, Švedija, Suomija, Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Airija ir Didžioji Britanija (be Šiaurės Airijos).

Ne homoseksualų santuoką, bet tik jų partnerystę visiškai įteisino Vokietija, Šveicarija, Italija, Malta, Graikija, Čekija, Austrija, Slovėnija, Vengrija ir Kroatija.

„Tuo tarpu beveik visos rytų Europos šalys kol kas neįteisino nei tos pačios lyties asmenų partnerystės, nei jų santuokos, išskyrus Estiją, kuri įteisino partnerystę“, – informavo Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ tinklalapis.    

Jo bendradarbė Sandra Schulz priminė, kad viena iš pagrindinių jėgų Vokietijoje, „kategoriškai atmetusių idėją, jog tuoktis gali visi, nesvarbu kokios lyties“, yra krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos seseriškoji partija Bavarijoje, krikščionių socialinė sąjunga (CSU).

„Kaip tik šią poziciją krikščionių demokratų sąjungos pirmininkė,  kanclerė Angela Merkel pirmadienį apleido“. Ji moterų žurnalo „Brigitte“ renginyje pareiškė, kad šiuo klausimu balsuojant Bundestage ji nereikalaus laikytis partinės drausmės, bet kvies kiekvieną krikščionį demokratą klausyti tik savo asmeninės sąžinės.

Tada žurnalistė S. Schulz ir pacitavo sakinius iš Krikščionių socialinės sąjungos pagrindų programos, kuriuose teigiama, kad „vyro ir moters santuokai skiriama ypatinga mūsų valstybės globa. Mes priešinamės bet kokiems  bandymams tai suprasti sąlygiškai“.

Būtent, jos ir kitų žurnalistų bei politikų nuomone, šiam ypatingam vyro ir moters vedybų statusui Angela Merkel ir suteikė sąlygišką interpretaciją, kai žurnalui „Brigitte“ pareiškė, jog nuostata dėl tos pačios lyties asmenų santuokos priklauso kiekvieno individo sąžinei.

Tačiau Krikščionių socialinės sąjungos generalinio sekretoriaus  pavaduotojas ir statuto komisijos pirmininkas Markus Blume neigė, jog A. Merkel vyro ir moters santuokos išskirtinę vertę staiga pradėjo interpretuoti sąlygiškai.

Ne, ji, nenusigręždama nuo tradicinės krikščionių pažiūros tik pripažino, jog esama ir kitokių pažiūrų, o sprendžiant šį klausimą parlamente, reikia oriai pripažinti kiekvieno deputato teisę į savo sąžinės sprendimą.

Taigi birželio 30-osios rytą Bundestago 623 nariai didele dauguma –393 balsais prieš 226, 4-iems susilaikant – vardiniu balsavimu priėmė įstatymą, atveriantį duris tos pačios lyties asmenų santuokai. Prieš jį balsavo kanclerė A. Merkel ir beveik trys ketvirtadaliai kitų krikščionių demokratų, tačiau ne visi.

Tačiau tuo, kad A, Merkel nereikalavo, jog visi krikščionys demokratai balsuotų prieš santuokos teisių suteikimą homoseksualams, ji parodė, kad jos partija gerbia ir kitų visiškai priešingus įsitikinimus šiuo opiu klausimu ir taip išmušė rinkiminį kozirį iš socialdemokratų ir žaliųjų rankų. 

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...