captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Amerika, Rusija, Sirija

Ar pasaulio bendrija pagaliau imsis ryžtingų veiksmų, kad baigtųsi brolžudiškas karas Sirijoje? Pastarosiomis dienomis tam vėl padaugėjo viltingų ženklų. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija planuoja Sirijos klausimu surengti tarptautinę konferenciją. Bet ar iš to bus naudos?
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Ar pasaulio bendrija pagaliau imsis ryžtingų veiksmų, kad baigtųsi brolžudiškas karas Sirijoje? Pastarosiomis dienomis tam vėl padaugėjo viltingų ženklų. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija planuoja Sirijos klausimu surengti tarptautinę konferenciją. Bet ar iš to bus naudos?

Taip, drįsta viltis Vienos dienraštis „Standard“. „Naujoji iniciatyva yra bene paskutinis šansas Sirijos diplomatijai“, – rašo jis ir paaiškina, jog „tai siūlydamos Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija jau peršoko per aukštus šešėlius.

Ar Basharas al–Assadas iš to pasidarys išvadas, priklauso ir nuo to, kaip jį paveiks Teheranas. O tas irgi turėtų suprasti, jog dar didesnio, karinio Irano įsitraukimo į Sirijos konfliktą netoleruos Izraelis“.

Šitaip gana viltingai rašė Austrijos sostinės dienraštis. Tačiau Paryžiaus į kairę linkęs dienraštis „Monde“ jokių vilčių nepuoselėjo. Anot jo, „B. Obamos išsvajota Sirijos konferencija tam tikra prasme – bandomasis balionas.  

Karinis įsikišimas kelia siaubą tokiam Jungtinių Valstijų prezidentui, kuris žūtbūt nori savo šalį apsaugoti nuo nugrimzdimo į dar vieną liūną. Irako karo šmėkla su savo melavimu apie masinio naikinimo ginklus vis dar persekioja George W. Busho įpėdinį.

Dar 2012 m. vasarą Hillary Clinton verbavo už ginklų tiekimą Sirijos sukilėliams. Johnas Kerry‘is įpareigotas imtis taikingesnės linijos. Bet tuomi Vakarai nustoja patikimumo. „Raudonosios linijos“ (kurios negalima peržengti) sąvoka prarado bet kokią prasmę. O Sirijos piliečių tragedija tęsiasi užtemdyta strateginių samprotavimų šešėlyje“, – rašo Paryžiaus dienraštis.

Pasak Belgrado dienraščio „Danas“, „Jungtinės Valstijos ir Rusija negalėjo kitaip, nei Sirijos klausimu susivienyti, nors jų požiūriai į B. Assado režimą skyrėsi ir tebesiskiria.

Tačiau teiginiai apie cheminių ginklų panaudojimą šiame pilietiniame kare padidino spaudimą abiems galybėms, kurios nebegalėjo toliau ramiai žiūrėti į civilinių Sirijos gyventojų žudymą“, – rašė Serbijos sostinės dienraštis.

Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ pažymėjo, jog antradienį įvykę pokalbiai į Rusiją atvykus JAV užsienio reikalų ministrui Johnui Kerry‘iui negalėjo būti lengvi, „nes nuomonių skirtumai nuo pat Sirijos pilietinio karo pradžios lieka nepakitę.

Abi galybės ras tarpusavio supratimo formą, tačiau tikro proveržio užsienio reikalų ministrų lygmenyje pasiekti neįmanoma“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Londone leidžiamas arabų dienraštis „Al Hayat“ rašė, jog „amerikiečių ir rusų susitarimas galėtų padėtį iš tiesų pakeisti, jei Jungtinės Amerikos Valstijos V. Putinui duotų, ko tas nori – garantijos, kad po B. Assado Sirijoje neįsigalės islamistinis džihadistinis režimas.

Juk Rusijos prezidentas bijo, kad šitokios grupės neišplėstų savo įtakos Pietų Rusijoje ir Kaukaze. Jis taip pat siekia garantijos, kad Vakarų valstybės nesikiš į Rusijos vidaus reikalus.

Jeigu Maskva ir Vašingtonas šitaip susitartų, Rusija galėtų Sirijos prezidentui B. Assadui pasiūlyti politinį prieglobstį. Svarbu, kad abi šalys sutartų dėl politinio sprendimo Sirijai be B. Assado. Klausimas tik tas, ar B. Obama tikrai pajėgs įtikinti V. Putiną, kad nauja valdžia Sirijoje naudinga“, – rašė Londone išeinantis arabų laikraštis.

Po Izraelio karinio išpuolio prieš Siriją, – rašė Švedijos dienraštis „Upsala Nya Tidning“, – ryškiai padidėjo nevaldomo karo išsiplėtimo į kitas kaimynines šalis rizika. Net ir Rusija bei Kinija, kurios ligi šiol atsisakydavo paremti Jungtinių Tautų sankcijas prieš Sirijos prezidentą B. Assadą, turėtų šitą pavojų pripažinti.

Dėl to JAV užsienio reikalų ministras Johnas Kerry‘is ir skrido į Maskvą, kad apie tai pakalbėtų. O Rusijos prezidentas V. Putinas, sakoma, turėjęs kontaktų su Izraelio premjeru B. Netanjahu, kuris savo ruožtu leidosi į Kiniją“, – rašė Upsalos dienraštis.

Strateginių studijų instituto „Stratfor“ svetainėje politologas Robertas D. Kaplanas paskelbė straipsnį „Amerikos politikai gerų pasirinkimų nėra“. Jame jis rašo:  

„Galima jausti simpatijų Amerikos prezidentui Barackui Obamai. Ką jis Sirijoje bedarytų, jis pasmerktas. Jeigu jis būtų įsikišęs prieš metus, kaip  daugelis išminčių to reikalavo, jis šiandien būtų atsidūręs liūne ir užpykdęs dar daugiau išminčių, o jo reitingai būtų daug žemesni, nei dabar yra.

O jei jis įsikištų dabar, rezultatai būtų ko gero dar blogesni. Žurnalistai dažnai reikalauja veiksmų tik dėl veiksmų, atrodo, nesuvokdami, jog daugeliui tarptautinių problemų sprendimo nėra, atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų galios ribas. Amerika gali vyriausybes nuversti, bet ji negali visuomenių perkurti ar sukurti iš naujo, nebent ji galbūt tam skirtų tiek laiko ir išlaidų, kiek skyrė pokario Vokietijai ir Japonijai.

O B. Obamai reikia sunkiai skaičiuoti: jeigu aš kariškai kišuosi, tai kurią grupę remiu ginklais? Ir ar galiu būti tikras, kad ginklai nepateks į ne tas rankas? Ar ta grupė ar grupės, kurias palaikau, tikrai priimtinos Vakarams, o netgi jei taip, tai ar būtent tos grupės tikrai ilgainiui nulems Damasko likimą?

Beje, o ką, jei Basharo al–Assado nuvertimas įvedant neskraidymo zoną ves prie dar didesnio chaoso ir dar blogesnės padėties žmogaus teisių atžvilgiu? Ar aš tikrai noriu būti šitų bėdų ponas ir šeimininkas? Ir net jeigu galų gale iš viso to šėkmingai išbrisčiau, tai ar aš tikrai noriu paskirti visą savo antrąją kadenciją Sirijai?

Kaip tik šitokį finalą ir galėtų man atnešti gilesnis karinis įsivėlimas Siriją“, – rašė įsijautęs į Baracko Obamos situaciją amerikiečių politiologas  Robertas Kaplanas tinklalapyje „Stratfor“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...