captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga: Kaip ilgai D. Trumpas dar bus Amerikos prezidentu?

Norėjosi šią užsienio spaudos apžvalgą paskirti viltį teikiantiems poslinkiams Europoje – pirmiesiems naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasireiškimams formuojant vyriausybę ir patvirtinant gerus santykius su Vokietija. Tačiau dėmesį nutraukia nelemti dalykai - ir dar blogesniųjų nuojauta – Amerikoje.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Donaldas Trumpas kritikuojamas ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ypač visuotinai bei šiurkščiai ir Europoje, nuo kurios laikraščių pradėsime, nes Amerikos prezidento veiksmai vienaip ar kitaip paliečia  Europą ir visą pasaulį.

Norvegijos sostinės dienraščiui „Dagavisen“, kaip ir daugeliui kitų, ypatingą nerimą kėlė ne tik „būdas, kuriuo D. Trumpas atleido FTB direktorių J. Comey, tyrusį galimą Rusijos kišimąsi į Amerikos rinkimus, bet ir po to atėjusi žinia, kad Amerikos prezidentas galimai perdavė rusams konfidencialią informaciją apie „Islamo valstybę“. 

Tai ypač baisu dėl to, kad tuo D. Trumpas parodė, kaip mažai jis savo pareigas gerbia ir kiek mažai jis supranta tolimas tokio elgesio pasekmes. Jo paties partijoje stiprėja įžvalga, jog jo prezidentavimas nebėra tik parodija, bet turi potencialą išaugti į tikrą tragediją.

Paslapčių išplepėjimas rusams gal ir buvo ne tyčia sumąstytas, o tik kvailumo pasireiškimas. Bet tai tik rodo, į kokias pavojingas žemumas nukrito D. Trumpo prezidentystės lygis. Kas bus, kai jis padarys ne tik kontroversiškus, bet ir neteisėtus bei grėsmę keliančius sprendimus?

Belieka tik viltis, kad pakankamai daug atsakingų respublikonų susiburs su demokratais ir ras kokią nors išeitį anksčiau, nei šis Baltuosiuose Rūmuose įsitaisęs klounas sužalos Jungtines Amerikos Valstijas ir visą pasaulį nepataisomai“, – rašė Oslo laikraštis.

Ne ką švelniau atsiliepė Vokietijos kairiųjų liberalų dienraštis „Frankfurter Rundschau“. „Tai, kuo įsitikinusi D. Trumpo opozicija bent jau nuo jo pergalės aną lapkritį, dabar po truputį ima aiškėti ir vis didesniam skaičiui respublikonų: prezidentas nesugeba, jis neprofesionalus, tai niektauška, kuris galvoja tik apie save ir savo šeimą, vyras su vaiko mentalitetu, kuriam patikėtos galios, su kuriomis jis nemoka apsieiti.

Atleidimas iš pareigų būtų elegantiška priemonė šito prezidento atsikratyti. Bet tam respublikonai turėtų pripažinti, kad juos įveikė šarlatanas. Tačiau šitokios dvasios didybės prisipažinti suklydus jie neturi“, – tarė Frankfurto laikraštis.

Pasak kito į kairę linkusio dienraščio, Pietų Vokietijos „Suddeutsche“, „Amerikos prezidentas įkūnija viską, ko šalies kūrėjai baidėsi ir prisibijojo ir kam norėjo užkirsti kelią. D. Trumpui nerūpi valstybės gerovė, jam įdomus tik jis pats. Jis mąsto kaip karalius Saulė – Amerika, tai aš!

Bet iš tiesų jis yra ir lieka Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, vadovaujančiu didžiausiai pasaulio ekonominei ir karinei galybei. O ta apsišvietusi, dailiai subalansuota politinė struktūra, kurią Amerikos revoliucionieriai sukūrė prieš beveik ketvirtadalį tūkstantmečio, dabar girgžda traška po šitokios naštos“, – rašė Miunchene leidžiamas laikraštis.

Štraubingo Bavarijoje laikraštis „Straubinger Tagblatt“ svarstė, „o gal viceprezidentas Mike`as Pence`as ir ministrų kabinetas kada nors mins ant avarinių stabdžių ir D. Trumpą atleis iš pareigų. 25-oji Konstitucijos pataisa jiems duoda tokius įgaliojimus, kai prezidentas nebėra psichiškai įgalus valdyti šalį.

Ir būtent D. Trumpas į tokį neįgalųjį vis labiau panašus“, – rašė regioninis Vokietijos dienraštis.

Kaip tik tai įvairiapusiškai diskutuojama Amerikos spaudoje.

Štai verslo ir politikos svetainėje „Bloomberg“ politologas Jonathanas Bernsteinas sutinka, kad „Donaldas Trumpas gausiais savo pareiškimais įrodė, jog jis netinkamas užimti prezidento posto.

Vis dėlto būtų didelė klaida naudoti 25-osios pataisos mechanizmą tam, kad jis būtų atstatydintas, kaip didelė grupė liberalų jau kuris laikas reikalauja, o dabar prie jų prisijungė ir kai kurie konservatoriai, pvz., Rossas Douthatas.

Vietoj to J. Bernsteinas siūlo Kongresui iškelti D. Trumpui apkaltą dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo trimis atvejais. Pirma, jis bandė  užgniaužti tyrimą dėl Rusijos agentų sąsajų su savo komandos nariais. Antra, jis neteisėtai save praturtino, pvz., nuolatos reklamuodamas savo nekilnojamąjį turtą ir nevengdamas konflikto tarp privačių ir viešų interesų. Trečia, jis piktnaudžiavo savo konstituciniais įgaliojimais ir normomis“.

Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ taip pat teigė, jog „Amerikos respublikonams darosi vis aiškiau štai kas: „D. Trumpui svarbiausia ne įstatymas, o jis pats. Tai nesuderinama su aukščiausiu principu – „įstatymų valdžia“.

Sąžinės konfliktus respublikonams švelnina galia ir galimybės, kurias D. Trumpas jiems suteikia. Tačiau su kiekvienu skandalu lygtys kinta prezidento nenaudai. Greitai aplinkui D. Trumpą pasidarys labai vieniša“, – prognozavo „Handelsblattas“.

Pasak Oldenburgo dienraščio „Nordwest-Zeitung“, „netrukus D. Trumpo buvimui prezidentu sueis keturi mėnesiai. O tęstis jo kadencija turi ketverius metus.

Tačiau dabar tikėtinas scenarijus yra jo pasitraukimas arba atleidimas iš pareigų. Ir kaltas čia bus tik pats prezidentas. D. Trumpas norėjo viską daryti kitaip. Tiksliai taip jis ir padarė. Tiksliai taip jam ateis ir pabaiga“, – tarė šiaurės Vokietijos regioninis laikraštis.

Į dar vieną aspektą nurodo „New York Times`o“ redaktoriai: „D. Trumpo prezidentavimas vis labiau išyra. Tačiau išsišokti mokantis ir mėgstantis, agresyvus, paranoiškas vadeiva, įsitikinęs, jog anksčiau ar vėliau viskas nuteka žemyn upe, vis tiek kelia pavojų.

Vidaus politikoje jo galią riboja Kongresas ir teismai, tad čia žalą įmanoma suvaldyti. Tačiau užsienio politikoje jo rankos gana laisvos ir jis turi galimybę panaudoti atominį ginklą. Niekas nežino, kaip ateinančiais mėnesiais D. Trumpas į didėjantį jam daromą spaudimą gali reaguoti.

Todėl turėtume būti pasiruošę taip, kaip buvo pasiruošęs gynybos ministras Jamesas Schlesingeris, kai 1974 m. prezidentui Richardui Nixonui gresiant apkaltai jis slapta nurodė kariškiams neklausyti galimo R. Nixono įsakymo paleisti atominius ginklus, jeigu to įsakymo nepatvirtins (nevizuos) jis ar užsienio reikalų ministras Henry`is Kissingeris.

Taip, tai irgi buvo antikonstitucinis nurodymas, bet koks apdairus ir protingas!“ – sušuko pagrindinio Niujorko laikraščio redaktoriai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...