captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Pirmas D. Trumpo savarankiškos užsienio politikos veiksmas?

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį bent 50 Jungtinių Amerikos Valstijų sparnuotųjų raketų prezidento Donaldo Trumpo įsakymu paleistos iš amerikiečių laivų Viduržemio jūroje į Sirijos karinę bazę, iš kurios, JAV pareigūnų teigimu, antradienį buvo vykdoma pasaulį šiurpinusi ataka cheminiais ginklais.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Štai dienraščio „Washington Post“ redaktorių pirmoji reakcija penktadienio rytą: „Donaldas Trumpas iš karto apkaltino buvusį prezidentą Baracką Obamą sakydamas, kad Sirijos ataka antradienį – „buvusios vyriausybės silpnumo ir neryžtingumo padarinys.“

Ir nors D. Trumpas anksčiau pakartotinai pasisakė prieš amerikiečių karinės jėgos panaudojimą Sirijoje, kai B. Obama prieš kelerius metus pats svarstė, kur brėžti savo raudoną liniją Sirijos naudojamo cheminio ginklo atžvilgiu, įdomiausia tai, kaip D. Trumpas reaguoja dabar į naujausią Sirijos ataką antradienį.

Sėdėdamas trečiadienį Baltųjų Rūmų rožių sode su Jordanijos karaliumi Abdullah Antruoju, D. Trumpas pripažino, kad „dabar tai mano atsakomybė“ ir pridūrė: „tai man peržengė daugelį raudonųjų linijų. Kai nužudai nekaltus vaikus, kūdikius, mažus, mažus kūdikėlius su mirtį sėjančiu chemikalu – žmones šokiruoja jau pati tokių dujų idėja – tai jau peržengia daugelį, daugelį linijų, ne tik vieną raudoną, bet daugelį jų.“

Taigi ketvirtadienio vakarą Jungtinės Amerikos Valstijos surengė tiesioginį oro antpuolį prieš Sirijos pajėgas – pirmąjį nuo pilietinio karo Sirijoje prieš šešerius metus pradžios.

„Dabar reikia gerai pagalvoti, kokie bus tolesni žingsniai, idant pirmosios reakcijos spazmas dalykų nepablogintų karo lauke, kuriame Rusija bei Iranas palaiko Sirijos režimą“, – rašė pagrindinio Vašingtono laikraščio redaktoriai.

O to paties dienraščio „Washington Post“ žurnalistas Joshas Roginas   pranešė, kad vidinis JAV vyriausybės dokumentas „kaltina Rusijos vyriausybę nesilaikant 2013 m. su B. Obamos vyriausybe pasiekto susitarimo po tais metais vykusių Sirijos išpuolių naudojant cheminį ginklą.“

Dokumente teigiama, kad „Rusija turi rinktis: arba ji priima atsakomybę užtikrindama, kad Basharas al Assadas sutinka tuos ginklus pašalinti, kaip Rusija jau įsipareigojo daryti, arba ji pripažįsta nesugebanti B. Assadą kontroliuoti.

Rusijos laikysena turi keistis tam, kad Sirijos konfliktas pagaliau būtų išspręstas – o mūsų žmoniškumo labui tai privalu daryti“, – cituodamas vidinį Amerikos vyriausybės dokumentą rašo JAV sostinės laikraščio žurnalistas.

Anot dienraščio „New York Times“ redaktorių, „prezidentas Donaldas Trumpas pasielgė teisingai – ir už tai jį verta pagirti. O čia namie prezidentas vėl turėtų atverti Sirijos pabėgėliams jo anksčiau užtrenktas duris. Nuodingų dujų aukos sukėlė D. Trumpo gailestį, kurį jis turėtų ir plačiau reikšti visiems, kenčiantiems nuo Sirijos pilietinio karo, įskaitant tuos, kurie nuo karo brutalumo bėga.“

Pasak Stambulo dienraščio „Hürriyet“, „niekas tokios aštrios Vakarų reakcijos į nuodingų dujų išpuolį nesitikėjo, nors labai panašu, kad viskas buvo labai gerai suplanuota.

Ir jei dar prieš keletą dienų JAV prezidentas D. Trumpas sakė, jog B. Assado nuvertimas Sirijos pilietiniame kare nebėra Amerikai prioritetas ir ji koncentruosis į „Islamo valstybės“ įveikimą, tai dabar B. Assadas urmu visų, įskaitant Vašingtoną, įvardytas atsakingu už išpuolį nuodingomis dujomis.“

Panaši ir Maskvos verslo dienraščio „Kommersant“ nuomonė: „JAV prezidentas Donaldas Trumpas žaibiškai paaštrino savo laikyseną Sirijos klausimu. Dar daugiau: D. Trumpas žengė ryškiai toliau nei jo pirmtakas B. Obama.

Be to, JAV užsienio reikalų ministras R. Tillersonas pažymėjo, kad Amerika ruošiasi žingsniams, kurių tikslas – nuversti Sirijos prezidentą B. Assadą.

Ši nauja D. Trumpo politika galėtų niekais paversti visas viltis dėl Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo sprendžiant Sirijos konfliktą. Tuo labiau dėl to, kad Baltieji Rūmai prieš kirsdami karinį smūgį nekontaktavo su Kremliumi.“

Kitas Maskvos laikraštis „Vzgliad“ į D. Trumpo ir V. Putino santykius pasižiūrėjo kitaip. „Šiuo savo įsakytu kariniu išpuoliu D. Trumpas norėjo pakelti savo akcijų, ypač vidaus politikoje, vertę. Jis norėjo parodyti, kad jo pirmtakas B. Obama tik kalbėjo, o jis – veikia. Bet ir užsienio politikoje  D. Trumpas pademonstravo savo stiprybę.

Bet ar tai viską keičia? Sirijoje galbūt, tačiau Amerikos ir Rusijos santykiuose vargu, nes V. Putinas labai gerai supranta D. Trumpo motyvaciją ir tikslus. Rusijos ryžtas su D. Trumpu vesti dialogą lieka nepalaužtas“, – įsitikinęs Rusijos sostinės laikraštis.

Tiek iš spaudos atsiliepimų penktadienį po visiškai netikėto Amerikos smūgio B. Assadui ketvirtadienį vakare, o ankstesnėmis dienomis daugelis laikraščių vaizdavo liūdną, tarsi dangaus keršto, reikalaujančią kankinamų žmonių padėtį Sirijoje.

„Siaubingi vaizdai iš Chan Šeichūno žymi naują moralinę žemumą jokio nežmoniškumo dugno neturinčioje Sirijos pilietinio karo barbariškumų skalėje“,  – rašė Vokietijos dešiniųjų nacionalinis dienraštis „Welt“ ir tarė, jog „beveik tikra, kad čia B. Assado režimas nuodingomis dujomis žudo savo paties tautą, nors absoliučiam neginčijamų įrodymų tam kol kas nėra.

Tai, kad jų, galimas daiktas, niekada ir nebus, priklauso širdį plėšiančiai šių nesibaigiančių skerdynių realybei. Mirtinų kovų rūke tiesa visada pradingsta pirmoji.“

Regioninis Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ pažymėjo, kad „ir „Islamo valstybės“ kovotojai, ir Assado režimas praeityje yra žudę žmones cheminiais ginklais. Taigi Kremlius ir antrasis pagal dydį Assado sąjungininkas, Iranas, žino, kokius gaivalus jiedu palaiko. Tad nenuostabu, kad Rusija  JT Saugumo Taryboje blokuoja rezoliuciją, kuri reikalauja greitai ištirti žudynes.“

Pasak Miunsterio dienraščio „Westfälische Nachrichten“, „pasipiktinimas dėl žudynių Sirijoje kyla iš dviejų versmių. Pirma, iš neįtikėtino pasibaisėjimo, kad tokio žmogiškumą niekinančio brutalumo  išvis dar gali būti. Antra, iš įtūžio prieš karą vedančias šalis, kurios lig šiol vis išsisukdavo nuo politinės atsakomybės Saugumo taryboje ištartu savo  veto.“

Dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ žodžiais, „Vakaruose niekas netiki, kad nuodingų dujų išpuolis, kuris Sirijoje pareikalavo per 70 žmonių aukų, buvo kažkoks pašalinis nelaimingas atsitikimas, dėl kurio kalta sukilėlių provokacija, kaip skelbia Maskva.

Net ir D. Trumpo administracija kaltę priskyrė B. Assado režimui. Todėl visų žvilgsniai ir krypsta į Kremlių, nes be rusų įsikišimo žmogžudžio B. Assado naudai jo režimo jau nebebūtų. Deja, Amerika, kaip ir Europa, vis dar neturi plano, kaip B. Assadą sulaikyti nuo savo tautos išnaikinimo dujomis.

Vis dėlto tai, kad D. Trumpas po pirmųjų juokingų savo iškylų į tarptautinę politiką pasakė kažką tokio, su kuo galima sutikti abiejose Atlanto pusėse, jau yra pažanga.“

Halės rytinėje Vokietijoje dienraštis „Mitteldeutsche“ apgailestavo, kad „nei Vakarai, nei Jungtinės Amerikos Valstijos neturi diplomatinių galimybių paveikti prezidento B. Assado režimą. O dėl to, kad Vašingtonas, Briuselis ir kitos europiečių vyriausybės izoliavosi ir nuo Maskvos, beveik nebeliko nė politinių instrumentų bent jau su Rusijos tarpininkavimu spausti už kovų pabaigą.“

Nuo savęs pridursiu: o kodėl pati Rusija iš savęs negali pasielgti dorai ir nutraukti  B. Assado žudikiškiems darbams savo paramą? Ar Vakarai kalti dėl to, kad V. Putinas eina išvien su Sirijos galvažudžiais?

Vis dėlto Halės dienraštis teisingai pastebėjo, jog „kol neįsivaizduojamai žiaurios kovos Sirijoje tęsis, tol Jungtinių Tautų teikiama humanitarinė parama padės tik tiems, kurie įstengė pilietinio karo šalį palikti. Tai jau daug, tačiau tai niekaip į gera nepaveiks likimą tų 13 su puse milijono žmonių, kurie vis dar yra Sirijoje ir beveik neturi galimybių išlikti gyviems ir sveikiems.“

Pasak Štraubingo „Tagblatt“, „tarptautinė bendrija gali padaryti tik vieną dalyką – ji gali sustiprinti kaimynines šalis Libaną, Jordaniją, Turkiją tam, kad jos bėgliams pasiūlytų daugiau negu vien tik plotą saugiai nutūpti.

Tose stovyklose galima žmonėms suteikti medicininės ir socialinės pagalbos. Jauniems žmonėms galima parūpinti mokyklinį ar profesinį išsilavinimą. Suaugusias moteris ir vyrus galima lavinti ir mokyti toliau.

Tai juk yra tos kartos, kurios anksčiau ar vėliau turės Siriją atkurti, atstatyti – politiškai, ekonomiškai, visuomeniškai. Ir, jei išeis, demokratiškai.“

O dėl kaltininkų Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ nepaliko jokių abejonių: „nesvarbu, ką Damaskas ir Maskva sako, liudytojų pasisakymai beveik neleidžia abejoti dėl Basharo al-Assado atsakomybės už šias naujas žudynes. 

Užtat ir kyla lemiamas klausimas: o ką rusai per praėjusius kelerius metus padarė? 2013-aisiais jie dar pristatė kaip galintys laiduoti, jog Sirija savo cheminių ginklų arsenalą sunaikino. Matyt, jie savo darbo gerai neatliko.“

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close