captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Ką mums vasara duos, numanyti negalim

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą / Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės. / Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, / Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto...“
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą / Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės. / Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, / Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto...“

Maždaug taip pirmasis mūsų literatūros ąžuolas K. Donelaitis „Metuose“ piešė triuškinamą pavasario pergalę prieš žiemą toliau išskaičiuodamas šeškus, peles, šarkas ir varnas, į saulę snapus tiesiančius.

Tačiau kam čia dabar prireikė klasiko ir jo poezijos, kurios niekas nebeskaito?

Ne todėl, kad pasiginčytume su poetu dėl to, jog net atėjus gegužei „sniegs ne visur dar į nieką pavirto“. Net ir ne todėl, kad kitąmet minėsime šio talentingo liuteronų kunigo ir poeto 300-ąsias gimimo metines.

Niekas po K. Donelaičio tiksliau taip ir neperteikė lietuvio taip godojamo pavasario atėjimo būtinybės.

Žiema yra blogai. Kad suprastum, ką šalčių pramonės šįmet bus padariusios su mūsų svarbiausių personažų pilkosiomis smegenėlėmis, užtenka pasiklausyti automobilyje įjungto radijo ar perbėgti portalų naujienų antraštėmis.

Štai, atrodo, eik skersai žalią žemę – nerasi paprasčiau už mūsų Ministrą Pirmininką kalbančio žmogaus. Bet kur tau – aną dieną premjero aplinka apskaičiavo, kad iš 150 kartų, kai A. Butkevičius siuntė be galo paprastus žodžius tautai ir rinkoms, net 139 kartus žurnalistai jį suprato ne taip. Visi iki vieno. Štai ką padarė su mūsų imtuvais klimato atšalimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip tik šią ledynmetį pranašaujančią žiemą Lietuvos Patriarchas V. Landsbergis, būdamas visiškai 80-ies metų, nusprendė po dešimties metų pertraukos sugrįžti vadovauti konservatoriams.

Dar pora pūgų po Atvelykio ir V. Landsbergiui būtų pavykę. A. Kubilius savo mokytoją įveikė tik per plauką. Bet net ne tai yra didžiausias žiemos prajovas konservatorių padangėje. Visišką ledynmetį dešinei reiškia tai, kad V. Landsbergis nugalėjo miestuose, o liberalu pravardžiuojamas A. Kubilius – kaimuose.

Susigaudyk po to, kas yra koks. V. Tomaševskio Lenkų rinkimų akcija taip stengėsi, tiesiog kryžiumi gulėsi Seime už tai, kad iš Visos Lietuvos tetos nebūtų atimta teisinė neliečiamybė, bet, nepaisant to, Neringos Venckienės šalininkai vis tiek atžygiavo į antilenkišką mitingą – parėkauti prieš V. Tomaševskį, jo akciją ir šlykščiausią tikram lietuviui raidę „w“.

Po tokios žiemos trupa net politikų kaulai. Tiesiogine to žodžio prasme. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Afganistane ką tik lengvai išvengęs talibų kulkų, savaitgalį krito ant sušalusios gimtosios žemės futbolo vejos su sulaužyta koja.

Politikų kaulams trupant, minkštėja net verslininkai. „Arvi“ koncernas rimtai svarsto parduoti puikiai įsuktą kalakutų verslą, o gal net perkelti kalakutų auginimą į Baltarusiją. Šią žiemą Suvalkijos verslininkas suprato, kaip neestetiška masiškai galabyti paukščius. Tad po šimts kalakutų, jau geriau tegu tuos kalakutus galabija kraugerio batkos pavaldiniai.  

Taigi šią žiemą būsim priėję prie išvados, kad gyvulių ūkis yra nesuderinamas su lietuviška demokratija. Kiaulių, išskyrus atskirai paimtus danų kiaulininkus, nebeauginame. Paskutinė lietuviška karvė bus paskersta po 19 metų ir 11 mėnesių. Dabar dar ir kalakutus perleisim diktatoriui A. Lukašenkai.

O palendricos ir kindziuko beigi įdaro cepelinams tai norisi. Kaip reikės gyventi mėsaėdžių šalyje, kur nebeauginama mėsytė? Atrodo, kad toks klausimas vis dažniau pasistoja ne tik eiliniams mėsos valgytojams.  

Antai viena Seimo narė, ką tik būrams rūsčiai žadėjusi, kad jau čia pat teisingumo karalystė, niekam nieko nesakiusi pabėgo ne tik iš Seimo, bet ir iš namų, o kai kas sako, kad ir iš tėvynės. Jos bendražygiai vienas per kitą lipa į eterį ir aiškina, kad ji prašysis politinio prieglobsčio. Kur, nesako, bet drąsiausiai minimos šalys, kur žmonės dar nepamiršo, kas yra geras steikas.

Kalėjime sėdintį Seimo narį turėjome. Nežinia kur esančios Seimo narės – dar ne.  Donelaitiškai šnekant, „ką mums vasara duos, mes rods numanyti negalim“.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...