captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Nepaisydama savo prezidento Amerika investuoja į alternatyvią energetiką

Donaldas Trumpas neslepia savo įsitikinimo, kad klimato kaita yra nesąmonė, todėl, anot jo, nėra jokio reikalo pereiti prie kažkokios „švarios“ energijos ar teikti pirmenybę „atsinaujinantiems energijos šaltiniams“. Jis jais tiesiog netiki, rašo Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Sophie Schimansky. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Jos žodžiais, tai jau yra aišku iš to, ką jis sakė praėjusį spalį per antruosius televizijos debatus su demokrate Hillary Clinton:

„Juk mes naikiname savo energetikos ūkį. Taip, saulės ir vėjo energija – puikūs dalykai, bet jų neužtenka, mums reikia daugiau. Aš energetikos koncernus vėl padarysiu konkurencingus, jie užsidirbs pinigų, tačiau šią akimirką jie neveiksnūs“, – sakė D. Trumpas.

Žinoma, jam rūpi ne visas energetikos ūkis, tik anglies ir naftos koncernai. „Jis nori niekais paversti amerikietišką Švarios energijos planą, kurį prezidentas B. Obama ir Aplinkos apsaugos agentūra pradėjo įgyvendinti 2014 m., – tęsė žurnalistė S. Schimansky. – Planas siekia visų pirma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.“ 

D. Trumpas taip pat nori atsitraukti nuo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos ratifikavo tik 2016 m. Visa tai kelia džiaugsmą anglies ir naftos pramonininkams, bet stipriai nuvilia tą pramonės šaką, kuri pinigus užsidirba iš atnaujinamų energijos šaltinių eksploatavimo.

Kaip sako profesorius Danielis Kammenas, dėstantis energetikos dalykus Berkeley universitete Kalifornijoje, „vienaip ar kitaip vis tiek vyksta energetikos persiorientavimas į atsinaujinančius šaltinius“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Todėl, jei tokią savo anonsuotą politiką D. Trumpas realiai vykdytų,  tuo jis  „šias amerikietiškas firmas tik pristabdytų ir joms sumažintų rinkos dalį. Tad klausimas tas, ką naujoji Amerikos vyriausybė darys: pavers šias įmones laimėtojais iš pokyčių energetikoje ar tik stebėtojais? Bet tuo atveju jos taptų tikrai pralaimėtojais“.

O ta rinka didžiulė, aiškina toliau vokiečių žurnalistė. „Jau kelerius metus į alternatyvių energijos šaltinių žvalgybą ir eksploatavimą teka milžiniškos sumos. Pinigus užtikrina galingas, milijardais operuojantis lobis“, – sako ji. 

Tokie investuotojai, kaip bankas „Goldman Sachs“, saugos, kad jų investicijos nežlugtų. Bent jau šis bankas nė neketina užsukti pinigų čiaupo. Iki 2025-ųjų jis planuoja investuoti 150 mlrd. dolerių.

Lygiai taip pat ir milijardierius Billas Gatesas seniai tikėjo ir vis dar tiki, kad iš atnaujinamos energijos galima susikrauti pelno.

Užtat šis koncerno „Microsoft“ vadovas ir įsteigė milijardinį fondą, prie kurio prisidėjo bent 20 didelio pajėgumo investuotojų, įskaitant kito koncerno „Amazon“ steigėją Jeffą Bezosą ir anglų magnatą Richardą Bransoną.

Žurnalistė S. Schimansky toliau kalbina Bobą Perciasepe. Jis vadovauja nevyriausybiniam ir pelno nesiekiančiam Klimato ir energetikos sprendimų centrui, o anksčiau ėjo atsakingas pareigas JAV Aplinkos apsaugos agentūroje prezidentaujant Barackui Obamai.

Anot jo, „daug ką pasako energijos tiekėjų laikysena. Dauguma jų elgiasi taip, lyg manytų, kad emisijas taupyti jiems reikės ir ateityje. Vėliausia agentūros „Bloomberg“ ataskaita rodo, kad vien pernai šiltnamio efektą  sukeliančių dujų išmetimas sumažėjo penkiais procentais“. 

„Tuo mes jau sukorėme 75 proc. kelio į mūsų tikslą 2030-iesiems. Ši tendencija taip paprastai nesustos“, – teigė B. Perciasepe.

Jo optimizmas remiasi gal ir tuo, kad D. Trumpo pasirinktas naujasis JAV užsienio reikalų ministras Rexas Tillersonas dėl JAV vaidmens klimato kaitos klausimu laikosi teigiamesnės pozicijos negu pats D. Trumpas. Ir nors buvęs didžiulio naftos koncerno vadovas tikrai nėra joks gamtosaugininkas, jo požiūris dėl klimato kaitos vis dėlto yra nuosaikesnis nei jo kolegų vyriausybėje. Tad galbūt čia jis turės švelninantį poveikį ir Donaldui Trumpui.

Bent taip tikisi B. Perciasepe ir iškelia dar du kitus jam viltį stiprinančius momentus: „Jei kalbėtume apie Paryžiaus susitarimą, tai turime pirmiausia tokį prezidento žodį, kad jis nori būti atviras. Antra, turime ir R. Tillersono patikinimą, kad Amerikai derėtų išlaikyti vietą prie derybų stalo. Manyčiau, kad abu dalykai jau skamba gerai.“

Bet net jeigu D. Trumpas nuo Švaraus energijos plano federacijos mastu atsiribotų, 28 iš 50 Amerikos valstijų, taigi dauguma, jau spėjo įtvirtinti  savo valstijos masto nuostatas kovai su klimato kaita. Šios nuostatos liktų galioti net ir tuo atveju, jei federacinis Švarios energijos planas žlugtų.

AFP/Scanpix nuotr.

Kiti pasaulio kraštai ir toliau į klimato apsaugą investuos – su D. Trumpu ar be jo. Kaip sako Danielis Kammenas:

„Manau, kad aišku, jog ir švarioji energija vystysis toliau. Pasauliniu mastu tiek daug į ją investuojama. Net ir Kinija viena jau kiša į ją tiek daug pigų, kaip ir Europa, taip pat ir amerikiečių įmonės.“

Klausimas dabar tik tas, ar D. Trumpas vis dėlto bandys pristabdyti pažangą nacionaliniu mastu ir tuo apsunkins JAV vaidmenį derybose dėl klimato kaitos, rašo Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje kalbinti ekspertai.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...