captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?

„Europa iš esmės turi rimtesnių problemų negu Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Vokietijos krikščionių demokratų politikas Friedrichas Merzas po savaitgalį praėjusios saugumo konferencijos Miunchene. – JAV prezidentas Donaldas Trumpas nukreipia mūsų dėmesį nuo problemų, kurias Europoje turime išspręsti.“
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kalbėdamas su Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistu, F. Merzas teigė, kad Europos institucijos išgyvena krizę, tuo tarpu NATO šiuo metu įspūdingai liudija, kad ji, Šiaurės Atlanto Santarvė, funkcionuoja gerai.

F. Merzas, dabar pirmininkaujantis nevyriausybinei organizacijai „Atlanto tiltas“, pagyrė NATO dalinių dislokavimą Baltijos valstybėse. Tuo akivaizdžiai parodoma, kad rytinės narės šalys nepaliekamos vienui vienos.

Tuo pačiu tai nėra joks grasinimas Rusijai ar kitoms valstybėms, ir Rusijos vyriausybė tai žino.

O dėl Jungtinių Amerikos Valstijų neseniai pareikšto reikalavimo pakelti karines išlaidas, ne ką kita būtume išgirdę ir iš D. Trumpo nugalėtosios Hillary Clinton  vyriausybės: „Tik tonas gal būtų buvęs švelnesnis, tačiau esmė ta pati.

Klausimas sukasi apie bendrą NATO tikslą išlaidas padidinti iki dviejų procentų BVP, o taip buvo sutarta per Velso aukščiausiojo lygio susitikimą 2014-aisiais.

Žinoma, ar šis tikslas pasiekiamas, ir ar jis išvis prasmingas, apie tai su amerikiečiais tikrai dar reikia kalbėtis.  

Juk Europą dabar kamuoja didesnės problemos negu jų patiria Jungtinės Valstijos. Taip, Amerikoje problemos nepaprastai erzinančios, tačiau Europoje esame atsidūrę tikroje, egzistencijai pavojų keliančioje institucijų krizėje, nes žmonės jomis ir jų atstovais vis mažiau pasitiki, o tai ir yra erdvė, kurioje išauga visoks populizmas.“

Pasak Norvegijos sostinės dienraštį „Aftenposten“, „Miuncheno viršūnių konferencijoje JAV viceprezidentas Mike`as Pence`as aiškino,  jog JAV niekada nepaliks NATO bėdoje. Reakcija – stiprūs plojimai salėje.

Tai labai daug ką pasako apie padėtį pasaulyje, kai Europos aukščiausiojo lygio vadovai aplodismentais palydi pareiškimus, kurie dar prieš trumpą laiką būtų buvę laikomi šimtu procentų savaime suprantamais.

M. Pence`as pakartojo ir reikalavimą, kad būtent europietiškosios šalys narės stipriau angažuotųsi NATO išlaikymui.“ Oslo laikraštis pridūrė: „kadangi sustiprėjo iš Rusijos kylančios grėsmės pojūtis, neturėtų Europoje būti per sunku prastumti didesnius gynybai skirtus biudžetus.

Tada Šiaurės Atlanto Santarvė ir turės gerus šansus D. Trumpo buvimo Baltuosiuose Rūmuose laikus pergyventi išsaugodama sveiką kailį.“

Daugelis laikraščių irgi teigiamai atsiliepė apie M. Pence`o kalbą. Tarp jų – Belgrado „Politika“ ir Ciuricho „Tages-Anzeiger“, kuris atkreipė dėmesį į štai ką:

„Rūpesčio europiečiams turėtų sukelti nebent tai, ko M. Pence`as nepasakė. Ukrainos konfliktas ir Rusija jo kalboje nusipelnė vos poros sakinių.“

O kitas Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ padėtį vaizdavo taip: „daugiau nei 70 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir daugiau nei 27-erius metus po Berlyno sienos griuvimo atsitiko tai, dėl ko daugelis anksčiau įspėdavo: Vokietija skelbia masyvų karinį apsiginklavimą.

Tuo kanclerė Angela Merkel įkūnija per Miuncheno saugumo konferenciją pažadą ir kartu pripažįsta naujojo JAV prezidento D. Trumpo pagrįstą reikalavimą, kad Europa proporcingai dalytųsi savo pačios apgynimo išlaidomis. 

Tokio masto Vokietijos ginklavimasis dar ne taip seniai būtų pasaulyje sukėlęs būgštavimus ir protestus. Tačiau D. Trumpo eroje dalykai klostosi visiškai priešingai. Vakarai dėkingi už tai, kad Berlynas rodo stiprumą ir ryžtą, kai iš naujosios valdžios Vašingtone sklinda tik sumišimas.

Gerai išvis, kad kažkas Europoje perima vadovavimą. A. Merkel tai darė jau per euro krizę ir taip pat susitardama dėl pabėgėlių su Turkija. Kol dar Europos Sąjunga nepajėgi vienu balsu veikti užsienio politikoje, Europai nelieka nieko kito kaip tik pasitikėti Angela Merkel.“

Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“ priminė, kad „sveikatos apsaugos politikoje jau seniai vyrauja bendras įsitikinimas, jog geriausias vaistas yra prevencija. Ligos, kuriai neleidžiama atsirasti, niekam nereikia brangiai gydyti.

Išvertus į modernią saugumo politiką, tai reiškia, jog reiktų pašnekėti apie tai, kokiu pagrindu sumos apskaičiuojamos. Gynybos sąvoką verta naujai pagrįsti. Daugiau nei bet kada anksčiau pasaulio saugumą lemia tai, kad vis daugiau žmonių gali dalytis ir laisve, ir gerove.

Savo išmaniuosiuose telefonuose jauni žmonės kraštuose, kurių vardų  daugelis europiečių nėra girdėję, kasdien mato, kaip gyvenimas gali atrodyti.

O žmonės, kurie jaučia, kad niekas jų norų ir rūpesčių neklauso, gali tam tikromis sąlygomis susidomėti radikaliomis idėjomis. Tai regime vykstant ir Europoje.“  

Liubeko dienraštis „Lübecker Nacrichten“ teigė, jog „viceprezidentas Mike`as Pence`as ir Pentagono vadovas Jamesas Mattisas Miunchene tikino, kad Jungtinės Amerikos Valstijos kaip tvirta uola laikosi savo Aljansui duotų įsipareigojimų.

Jiedu siekė išsklaidyti europiečių būgštavimus, kad amerikiečiai gali savo solidarizavimo atsisakyti, atsisukti veidu į Rusiją ir kurti naujas saugumo struktūras be NATO partnerių. 

Tačiau šių būgštavimų tie Miunchene ištarti žodžiai panaikinti negalėjo. Juk ką gi reiškia lūpomis ištarti patikinimai, kai to, nuo kurio viskas priklauso, ten trūko.

Taip, Donaldas Trumpas turi savo saugumo politikos darbotvarkę paaiškinti. Greitai ir patikimai. Kitaip jis žaidžia su ugnimi.“

Truputį kitaip akcentus sudėliojo Vienos dienraštis „Standard“: „Europa turi Donaldui Trumpui būti dėkinga. JAV prezidentas davė pradžią dvasinio apsivalymo procesui.

Gal nenorėdamas ir nežinodamas, ką daro, Donaldas sukuria begales politinių prieštaravimų, per kurių susidūrimą galų gale vis tiek kažkas išeina pažangaus. Pagal Trumpo leitmotyvą tegul tai būna: Pirmiausia Europa!

Priešingybių ir skirtybių Europa lai vėl suranda bendrumą! Tai būtų geriausia žinia iš Miuncheno.“

Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ kaip „nerimą keliančius“ įvardijo M. Pence`o žodžius, kad tam tikros aplinkybės „galėtų pastūmėti JAV prezidentą kurti norinčiųjų koaliciją kovai su teroristais ir džihadistais – o tai tikriausiai nebūtų Šiaurės atlanto Aljansas.

Greičiau tai būtų naujos „povakarietiškos pasaulio tvarkos“, kaip ją pavadino Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, pradžia.“

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...