captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ar JAV ir Rusijos požiūriai kai kur ims sutapti?

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano santykiai stiprėja tokiu metu, kai su Rusija besiribojančiose Europos valstybėse didėja susirūpinimas dėl Maskvos atsigaunančios įtakos regione, rašo strateginių tyrimų instituto „Stratfor“ analitikai. 
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Anot jų, „prezidentas Vladimiras Putinas „visa grožybe“ pademonstravo Rusijos strategiją Vakaruose sėti nesantaiką savo praėjusį ketvirtadienį surengtu vizitu į Vengriją. Tai viena iš tų Europos šalių, kurios garsiausiai pasisako už santykių su Rusija gerinimą.

Šiam vienos dienos apsilankymui Budapešte V. Putinas pasiėmė ir visą rusų delegaciją. Šis Maskvos savimi pasitikėjimo demonstravimas tik padidino Rusijos kaimynių nerimą, sukeltą jau ir Rusijos link siunčiamų draugiškų signalų iš Jungtinių Amerikos Valstijų – šalies, kuri prilaikant Rusijos ambicijas paprastai vaidina esminį vaidmenį.

O Rusijos ir Vakarų susikirtimų istorijoje Vengrijos ištikimybė dažnai svyruodavo. Žlugus Sovietų Sąjungai, Vengrija greitai pakreipė savo užsienio politiką į Vakarus, 1999 m. įstodama į NATO, o 2004-aisiais – į Europos Sąjungą.

Tačiau dešimtmečio antrojoje pusėje, ypač po to, kai ištikus 2008 m. finansų krizei pati Europos Sąjunga susvirduliavo, Budapeštas ėmė flirtuoti su Maskva, siekdamas pritraukti jos investicijų.

Bet 2014 m. nukentėjo ir Rusijos įtaka, kai nelauktai smogus revoliucijai Ukrainoje, o Vakarams dėl Krymo aneksavimo paskelbus Rusijai sankcijas, dar smuko ir naftos kainos, o Rusijos ekonomika leidosi į bedugnę.

Tada ir Budapeštas palaikė naująją provakarietiškai nusiteikusią Kijevo vyriausybę, siuntė gamtinių dujų srautus atgal į Ukrainą ir visai nepaisė Maskvos priekaištų. Rusija netgi kaltino Vengriją, kad ši tiekia Ukrainai tankus.

Vis dėlto Vakarų ir Rusijos ginčui nesisprendžiant, Maskva nusitaikė į Budapeštą kaip galimybę ardyti Vakarų vieningumą. Ji per trejus metus Vengriją pamalonino net trimis aukščiausiojo lygio susitikimais verslo ir politikos srityse.

O Europai esant vis labiau susiskaldžiusiai ir Vašingtone pradėjus dirbti naujai vyriausybei, kuri Maskvos atžvilgiu, rodos, nusiteikusi ne taip priešiškai, Vengrija nešvaisto laiko gilindama draugiškus ryšius su Rusija, kuri savo ruožtu pasiryžusi pasinaudoti proga.

Todėl V. Putino delegacija Budapešte ir pasiūlė vengrams galimus susitarimus dėl branduolinės energijos, verslo investicijų, bendros bankininkystės, kitų energetikos ir geležinkelių gamybos projektų.

Rusijai taikantis į stiprius ekonominius partnerius Vengrijai, ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, pagrindinėje Europos politikoje laikomas kontroversiška figūra, jau pareikalavo baigti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai tuo pagrindu, kad, girdi, jos yra neveiksmingos ir Europai tik kenkia.

Anot jo, tos sankcijos Vengrijai kainavusios šešis su puse milijardo dolerių vertės prarastų investicijų Rusijoje. Be to, Rusija niekuo negresia NATO šalims.

Šitokie Vengrijos reveransai Rusijos atžvilgiu sutampa su ginkluotų susirėmimų rytų Ukrainoje padažnėjimu. Kijevas kreipėsi į Vakarus pagalbos, tačiau jo prašymai sulaukė tik simbolinių raginimų baigti kovas.

Be to, nors kai kurie Amerikos politikai pareikalavo didinti paramą Ukrainai ginkluotiems susirėmimams intensyvėjant, prezidento D. Trumpo vyriausybė kol kas laikosi nuošaliai.

Nerimą Ukrainai kelia ir tai, kad NATO, ko gero, atsitraukė nuo planų konsultuotis su Ukraina dėl Aljanso numatomos priešraketinės gynybos sistemos įkurdinimo kaimyninėje Rumunijoje.

Nors Kijevas ir teigia, jog niekada nebuvo numatytas su NATO atstovais susitikimas, dienraštis „Wall Street Journal“ pranešė, jog NATO tą susitikimą atšaukė, nenorėdama Rusijos išprovokuoti. Jei tai tiesa, tai reikštų ženklų Aljanso nuostatos pasikeitimą.

Kita svarbi provakarietiškai nusiteikusi šalis Rusijos pakraštyje yra Gruzija. Augant jos abejonėms dėl Vakarų paramos jai patikimumo, Tbilisis paskutiniuoju metu švelnina savo priešiškumą rusams ir derasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su Rusija ir su pačios Gruzijos atskilusiais regionais.

„Vis dėlto, nors šiuo metu Rusija atrodo perėmusi iniciatyvą, nebūtinai viskas klostysis tik jos naudai. Nors Vengrija garsiausiai šaukia už sankcijų nutraukimą, Budapeštas nesielgs vienašališkai, kai liepą reikės balsuoti dėl sankcijų pratęsimo“, – teigia instituto „Stratfor“ analitikai ir paaiškina, kad sankcijų atnaujinimas reikalauja vienbalsio nutarimo, o Vengrija nenorės „pasižymėti“ kaip ta vienatinė šalis, kuri niekais pavertė visų kitų ES valstybių valią.

Užtat Kremlius sieks gilinti Europos susiskaldymą, susitelkdamas į kitas šalis, bet be jokios garantijos, kad tai jam pavyks. Čia klausimas ir atsistoja ties Vašingtono slenksčiu: ar pasitvirtins dabar propaguojamas Rusijos naratyvas, jog Rusijos ir Amerikos santykiai greitai pasitaisys ir turės lemiamos įtakos tam, kaip Vakarai atsilieps į Rusiją?

O V. Putino apsilankymo Budapešte proga Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentė  Gesine Dornbluth pranešė, jog „Vengrijos ir Rusijos vyriausybės tikisi naujos amerikiečių užsienio politikos ir iš to laukia sau gerų dalykų“.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto Maskvoje pareiškė, kad „tai, jog Donaldas Trumpas nori sustabdyti demokratijos eksportą, yra gera žinia“. Juk Jungtinės Amerikos Valstijos jau pakartotinai kišosi į Vengrijos vidaus reikalus.

O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pridūrė: „Donaldas Trumpas užsienio politikoje akcentuoja ne ideologiją ir ne tai, kad Amerika kištųsi į kitų šalių vidaus reikalus, jis pabrėžia tik pačių Jungtinių Amerikos Valstijų interesus. Lygiai tokiai pačiai pozicijai savo užsienio politikoje atstovauja ir Rusija“, – perdavė S. Lavrovo žodžius Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Gesine Dornbluth.

Tačiau savo pranešime ji pabrėžė, kad Vengrijos ir Rusijos vadovams labiausiai rūpėjo ne geopolitiniai poslinkiai, o ekonominiai klausimai. Vis dėlto nuo savęs pridursiu, kad D. Trumpo dėka Amerikos ir Rusijos požiūriai kai kuriais klausimais gali pradėti sutapti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...