captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sakalauskaitė. Lietuviško auklėjimo ypatumai

Praėjusio tūkstantmečio elgesio normos XXI amžiaus vaikams atrodo tarsi iš fantastikos srities. Prieš ketvirtį amžiaus populiarus posakis apie vaikų auklėjimą „lenk medį, kol jaunas“ šiomis dienomis skamba kaip sėklų ar augalų parduotuvės reklama.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“ profesorė dalijasi atsiminimais iš vaikystės, ji mena, kad nemėgo aguročių sriubos ir jos visaip vengdavo. Per pietus atsisakiusi šio patiekalo, likdavo ir be pietų, ir be vakarienės. Vis dėlto nemėgstama aguročių sriuba buvo suvalgyta  – per pusryčius, gerokai išalkus. Humaniški auklėjimo metodai, kuriems taikyti prireiks laiko, šiandienos tėvams sunkiai įkandami.  

Dėl spartaus gyvenimo tempo ir demokratinių įstatymų mažėja auklėjimo galimybės. XX amžiaus ir šių dienų santykių skirtumai puikiai atskleisti ir Andželikos Bylaitės-Žakaitienės knygoje „Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje“. Pasaulyje etiketas žinotas jau 4000 metų prieš Kristų. Pirma tokio pobūdžio knyga Europoje pasirodė 1204 m., o Lietuvoje pirmąjį etiketo vadovėlį parašė Juozas Tumas-Vaižgantas. Deja, kartais atrodo, kad daugelis šiandieninių Lietuvos tėvų nėra girdėję nei apie J. Tumo-Vaižganto etiketo vadovėlį, nei apie geras manieras.

Elgesio tyrinėtojai pabrėžia, kad šioje srityje ne tik išryškėja tautos savitumas – joje atsiskleidžia ir vidiniai, dvasiniai, procesai. XX amžiaus Lietuvos kaime buvo sakoma, kad negražu nepraleisti vyresnio už save žmogaus, negražu sėdėti, jeigu senas žmogus greta stovi, negražu nepasisveikinti, nepadoriai kalbėti, keiktis. Vaikų pagarba tėvams ir seneliams reikšta rankos pabučiavimu. Nederėjo priešgyniauti tėvams, didelė nepagarba buvo tujinimas. Atokiame kaime už kreipinį į senelį „tu“ galėjai susilaukti antausio, o tėvas, į kurį kreiptasi „jūs“, o ne „tamsta“, galėjo ir diržą išsitraukti. Buvo draudžiama gainioti po kiemą paukščiukus, draskyti lizdus, daužyti pagaliu žemę, spjaudyti į vandenį, laužyti medžių šakas. Sakyta, kad jei išdraskysi paukščio lizdą, būsi kregždžiuotas, t. y. strazdanotas. Drausta pirštu rodyti į Saulę ar Mėnulį – kad „Dievui akies neišdurtum“.

Jonas Basanavičius, XX amžiaus pradžioje tyręs vaikų gąsdinimus, pažymėjo, kad vaikai gąsdinti rugių boba, nuogu diedu, ubagu, čigonu, vilku, meška, kiškiu su ragais, smaugliu ar net ragana. Vėliau, sovietmečiu, baimę mažiesiems keldavo pietų miegas. Bausta diržu arba klupdant į kampą. Vaikai drausminti keiksmais: „ot, žalčiukas“, „rupke“, „rūpužioke“, „varla tu“, „ožka“, „parše“.

Regis, visai neseniai, prieš ketvirtį amžiaus, per iškilmes vaikai valgydavo prie atskiro stalo, o šiandien užstalėje  jie yra tikrieji padėties šeimininkai. Šiandien išnyko ir nepriklausomybės atkūrimo laikų bausmės – neleisti žiūrėti televizoriaus ar eiti pas draugus, liepti atlikti įvairius buities darbus. Vis dažniau vaikai ir tėvai keičiasi vaidmenimis. Laiko ir dėmesio trūkumas neretai kompensuojamas daiktais ir žaislais. Populiariausios pirmokų pokalbių temos – televizijos serialų peripetijos. Mat serialuose girdėti personažų pokalbiai, o ne tėvų dainuojamos lopšinės ar skaitomos pasakos būna paskutiniai dienos pabaigoje išgirsti žodžiai.

Ne tik kinta įprasti grožio etalonai, bet ir trumpėja vaikystės tarpsnis, kartu ir senų laikų papročiai saugoti skaistybę, ugdyti kuklumą.

Keičiantis laikams, XX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais, beveik išnyko takoskyra tarp miesto ir kaimo kultūros. Paankstėjusi branda ir naujos technologijos siaurina vaikystės pasaulį, kartu ir tautos tradicijas, paveldą. Antanas Maceina yra rašęs: „Tauta, kuri dainuoja mažybiniais ir malonybiniais daiktavardžiais ir keikiasi šliužų vardais [...], turi kitokį pasaulį, nei tauta, kuri dainuoja grubiais daiktavardžiais ir keikiasi šventenybėm.“

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...