captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ką lapkritis atneš Europai ir Amerikai?

Užsienio spaudos apžvalgoje šįkart – dvi temos. Vladimiras Putinas Berlyne:  kas ten įvyko ir kam ir kokia iš to nauda? Antra – neigiamų emocijų atmosfera Amerikos rinkimų išvakarėse.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Berlyne trečiadienį, spalio 19-ąją, susitiko Rusijos prezidentas su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Ukrainos bei Prancūzijos valstybių vadovais. Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „Iš V. Putino perspektyvos tai jam galėjo atrodyti netgi kaip pergalė. 

Paženklintas kaip parijas, vadovaujantis sankcijų suvaržytai šaliai, jis vis dėlto pirmąkart po ketverių metų vėl pakviestas į Vokietiją. Iš esmės kalbėtasi dviem klausimais: Minsko susitarimų dėl taikos rytų Ukrainoje įgyvendinimas ir – karas Sirijoje.

Tai du krizės židiniai, kuriais Maskva naudojasi tam, kad kompensuotų savo reikšmės praradimą po tarybinės imperijos žlugimo ir vėl save pakeltų į didžgalybės lygį“.

„Taigi Rusija grįžo į pasaulinę aremą. Tačiau kokia kaina? Jos reakcinga politika neduoda nuo ūkio krizės ir metų metais atidėto modernizavimo kenčiančiai šaliai to, ko jai būtinai reikia“, – teigė Šveicarijos laikraštis.

„Kai V. Putinas paskutinį kartą lankėsi pas kanclerę A. Merkel,– rašė Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“, – laikai buvo visai kiti. Niekas nesitikėjo karo Ukrainoje, ir nors jau siautė karas Sirijoje ir apie jį A. Merkel ir V. Putinas tada jau šnekėjo, dar Rusija nebuvo taip tiesiogiai į jį įsivėlusi, o Europoje dar nebuvo tiek daug pabėgėlių ir teroristų grupuotės dar nesėjo tokio siaubo „Islamo valstybės“ vardu.

Šiandien A. Merkel vadovauja bėglių krizės štabui, o Rusija lemiamai dalyvauja abiejuose karuose. Nuo Maskvos žymia dalimi priklauso tai, kada ir kokiomis sąlygomis šiedu karai baigsis.“

„Todėl Berlynas ir Paryžius ir didina spaudimą Ukrainos prezidentui P. Porošenkai, kad Kijevas įvykdytų tuos Minsko susitarimų punktus, kurie naudingi Rusijai, bet gyvybiškai pavojingi Ukrainai“, – skundėsi Lenkijos sostinės laikraštis.

Tuo tarpu Maskvos „Komsomolskaja Pravda“ rašė, jog kelių šalių susitikimas Berlyne, „kaip ir buvo laukiama, nepasiekė jokio proveržio. O ir tie keli susitarimai, kurie pasiekti, kaip antai dėl Europos Saugumo ir Bendrdarbiavimo Organizacijos (ESBO) ginkluotų policininkų misijos Donbase sukūrimo, liko migloti“.

Kiek kitaip - teigiamiau -  pokalbyje su Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ padėtį vertino Vokietijos vyriausybės įgaliotinis Rusijai Gernotas Erleris. Anot jo, per Vokietijos kanclerės sukviestą ir globojamą „susitikimą Berlyne su Rusijos, Prancūzijos ir Ukrainos prezidentais susitarta daugiau negu tikėtasi“.   

Vokiečio socialdemokrato žodžiais, susitarta konfliktą „išpinti, tai yra, keturiuose tolesniuose regionuose atitraukti sunkiuosius pabūklus, šį procesą prižiūrint ESBO pareigūnams, ir šitaip įgyvendinti ugnies nutraukimą, kuris tada galėtų būti išplečiamas ir į kitas rytų Ukrainos sritis.

O „susitarimas steigti ginkluotos ESBO policijos misiją, kurios Ukraina seniai reikalavo, yra ryški nuolaida ukrainiečiams, ir čia didelį vasidmenį suvaidino Vokietija, šiuo metu ESBO pirmininkaujanti“.

„Tai galėtų pagerinti ir sąlygas galimiems rytų Ukrainoje vietos rinkimams“, - teigė Gernotas Erleris Vokietijos radijui.

Londono dienraštis „Financial Times“ vis dėlto ragino prieš Maskvą stiprinti sankcijas: „Kol V. Putinas tęsia dabartinę savo politiką, tol Rusija lieka priešas. Jam suvaldyti reikia kantrios apribojimo strategijos. Vakarai turi iš naujo brėžti raudonas linijas ir Maskvai parodyti, jog jai tikrai brangiai kainuos jas peržengti.“

Prahos dienraštis „Hospodarske Noviny“ pažymėjo, jog „A. Merkel guviai išsiuntė dvejopus signalus sustiprintų sankcijų Maskvai klausimu.

Jos įtakingasis patarėjas Rusijos reikalais, koalicinės socialdemokratų partijos atstovas Gernotas Erleris žiniasklaidai pareiškė, jog apie baudžiamųjų sankcijų paaštrinimą visiškai nekalbėta“.

„Tačiau pati A. Merkel, klausiama dėl sankcijų, reagavo savo klasišku atsakymu, kad visos galimybės dar tebėra atviros.  Matyt, kad V. Putinas savo rankose nebelaiko jokio kozirio, kurį galėtų tėkšti Varakarams ant stalo“, – teigė Čekijos verslo dienraštis.

Lapkritį aiškiau pamatysime, ar pokalbiai Berlyne duos apčiopiamų rezuiltatų. O Jungtinėse Amerikos Valstijose lapkričio 8-ąją vyks prezidento rinkimai, kurie niekada anksčiau nesukėlė tiek pykčio ir neigiamų emocijų, kiek dabar, ne tik pačioje šalyje, bet ir užsienyje.

Antradienį, spalio 18 d., vyko paskutinieji kandidatų debatai, ir Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentas Vašingtone Thilo Kössleris savo komentare, pavadintame „D. Trumpas nepajėgus demokratijai“, reiškė nuomonę, jog šie debatai ženklino naują politinės kultūros Amerikoje žemumą – ir būtent dėl D. Trumpo, o ne dėl H. Clinton kaltės.

D. Trumpas suabejojo pačios demokratijos pagrindais ir tuo prisidėjo prie visos politinės sistemos patikimumo šaknų pakirtimo.

Apie jį tame pačiame Vokietijos radijuje Vokietijos krikščionių demokratų politikas Friedrichas Merzas teigė, jog „šis vyras akivaizdžiai tapo nekontroliuojamas – to JAV rinkimų kovose niekada nebuvo, kad didelės amerikiečių politinės partijos, – kaip H. Clinton čia tiksliai ją įvardijo, kandidatas į prezidentus – atsisakytų pripažinti rinkimų rezultatus“, jei jie jam netinka.

O vokiečių politologas Cristeris Garrettas Vokietijos radijui pareiškė, jog D. Trumpas savo sąmokslo teorijomis, kad Jungtinėse Valstijose įsigalėjo ‚šešėlinė valstybė“, randa pritarimo tik tarp mažos dalies rinkėjų. „Daugumą amerikiečių jis tokiomis užuominomis tik atstumia.

Mintis, kad Amerikoje tikrai galima masiškai manipuliuoti rinkimų rezultatais, yra „iš lubų“, – teigė Leipcigo universitete dėstantis politologas.

Panašias abejones dėl D. Trumpo užuominų reiškė ir dauguma kitų Vakarų pasaulio laikraščių, įskaitant Oslo dienraštį „Aftenposten“, Amerikos vieną svarbiausių dienraščių „New York Times“, Romos laikraštį „Repubblica“, Liublianos dienraštį „Delo“ ir Meksikos sostinės dienraštį „Economista“.

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...