captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Valatka. Kieno problema yra Lietuvos lenkai ir rusai?

Ką tik paskelbti „Baltijos tyrimų“ atliktos tautinių mažumų apklausos rezultatai perliejo šaltu dušu. Apklausa parodė, kad ne tik dauguma mūsų rusų, bet ir lenkų gyvena ne Lietuvos ir ne Lenkijos, o Rusijos kultūrinėje ir informacinėje erdvėje. 
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Todėl mūsų tautinės mažumos neįžvelgia Rusijos agresijos pavojaus ir net žavisi Vladimiru Putinu. Net 66 proc. apklaustų rusų ir bemaž tiek pat lenkų Rusiją vertina kaip draugišką Lietuvai šalį.

Apklausą tradiciškai palydėjo tautinio pasipiktinimo banga: štai kokie nedėkingi, klastingi, ypač lenkai, tikra „penktoji kolona“. O tokia reakcija yra netgi blogiau už Kremliaus įtaką mūsų tautinėms mažumoms. Vadinasi, mes per ketvirtį amžiaus ne tik nieko nepadarėme, kad mūsų lenkai ir rusai save tapatintų su Lietuva, bet net nenorime nieko keisti.

Net dauguma mūsų ministrų niekada nėra buvę Šalčininkuose. Tiek politikai, tiek intelektualai su retomis išimtimis apie lenkus kalba paniekinamai, kaip apie nutautėjusius lietuvius, kuriuos reikia „atversti“, geriausiu atveju – kaip Lenkijos agentus.

Antilenkiškai nusiteikęs elitas apie mūsų lenkus dažnai žino tik tiek, kiek prišneka Valdemaras Tomaševskis ir kad lenkai vis kažko iš mūsų nori, bet valdžios pareiga esanti nenusileisti Varšuvai. Neretai tokios atgrasios retorikos natų galima išgirsti partijų lyderių ar net Prezidentės kalbose.

Fokusuodami žvilgsnį į V. Tomaševskį lietuviai beveik nemato kitų lenkų – policijos kriminalistų, profesorių, gydytojų, rokerių, sportininkų. Ką kalbėti apie rusus. Ne tik provincijos lietuviui – dažnam politikui išvardyti keletą garsių mūsų rusų būtų misija neįmanoma.

Politikai ir valdininkai greitai persiėmė buvusio didžiojo brolio įpročiais, o tai tautinėms mažumoms nepalieka beveik jokios erdvės ir stumia jas į potencialaus priešo glėbį.

Bet nuo tautininkiško pasipiktinimo apklausos rezultatais, kokie blogi lenkai ir rusai, niekas nepasikeis. Tai, kad nemaža dalis lenkų ir rusų su meile žiūri į V. Putiną, yra ne Lenkijos, o Lietuvos problema. Ir labai rimta problema.

Tik ar įmanoma ją įveikti, jei valdžia ne tik nesutinka grąžinti lenkams jų tikrųjų vardų ir pavardžių, bet dar ir didžiuojasi šiuo barbariškumu, o intelektualai perkreiptais iš pykčio veidais be perstojo gamina tą barbariškumą pateisinančią propagandinę šaltieną?

Mes didžiuojamės dainų šventėmis, bet ar susimąstome, kad tai ne Lietuvos, o tik lietuvių dainų šventės? Nes jose iki šiol neatsirado vietos net lenkų ir rusų moksleiviams.

„Dainų šventė turi tapti tikrai Lietuvos, o ne vien lietuvių Dainų švente, o Etninės globos taryba turi pradėti rūpintis ir lenkų, rusų, žydų paveldu“, – Tautinių bendrijų politikos gairėse rašo konservatoriai Andrius Kubilius, Laurynas Kasčiūnas ir Gediminas Kazėnas.

Jų manymu, valstybė privalo remti ir aukštesnę tautinių mažumų kultūrą, o iš okupantų paveldėtas Rusų dramos teatras to uždavinio neišspręs. Gairių autoriai pažymi, kad tautinės mažumos kenčia ir nuo inteligentijos stokos, o ekonominis, socialinis ir kultūrinis skurdas veda į demokratijos skurdą.

Įsidėmėtini ir dar pora konservatorių pastebėjimų. Vilniaus miestas, nepaisant to, kad yra daugybės tautų kultūros lopšys, neturi savo muziejaus, kuris padėtų mums patiems įveikti savo tautinį uždarumą.

Gairių autoriai pabrėžia, kad integracija prasideda nuo tarpusavio bendravimo, todėl mokykloms siūlo programą „Pažink Lietuvą“, kad mokiniai galėtų atvykti susipažinti su Vilniaus ir regiono paveldu bei lenkų ir rusų bendraamžiais.

Visai tai ir dar daug ką mūsų valstybė pražiūrėjo. Bet geriau vėliau, nei niekad. Tik ar šie protingi pasiūlymai neįstrigs tautininkišku rezervatu virstančiame Seime?

Tai, kad konservatorių siūlymai yra esminiai, rodo ir apklausos rezultatai. Skurdžiai gyvenantys, menkesnio išsilavinimo lenkai ir rusai yra kur kas proputiniškesni nei universitetus baigę ir geriau gyvenantieji. Tai ypač ryšku tarp Vilniaus lenkų ir rusų, kurių dauguma Putino Rusiją vertina kaip nedraugišką Lietuvai.

Turime dvi galimybes: ištiesti ranką savo lenkams ir rusams arba miegoti dar 20 metų ir galutinai pramiegoti šeštadalį pilietinės tautos.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...