captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Nerimas Vokietijoje, JAV, Rusijoje, Turkijoje, Sirijoje

Artėjant savaitgaliui pasaulio spaudoje daug įvairių temų, tarp jų šios: nauji pasiūlymai Vokietijoje kovai su terorizmu, pavojingos nesąmonės Amerikos prezidento rinkimuose, Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimo rezultatai (kas iš to ne tik Vakarams ir Rytams, bet ir Sirijai?), na, ir olimpinės žaidynės Brazilijoje.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Politinės spaudos komentarus paskutine iš šių temų dar apžvelgsime kitą savaitę.

Dabar pirmiausia į Vokietiją, kur valdančiajai krikščionių demokratų partijai priklausantys Vokietijos žemių vidaus reikalų ministrai, taip pat ir visos federacijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere „atlieka tik savo pareigą, kai pristato ilgus sąrašus priemonių kovai su terorizmu“, rašė nacionalinis Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“.

Jis tęsė, kad „daugelyje sričių iš tiesų yra galimybių, nors kai kuriais atvejais naudos ir įgyvendinimo galimybių analizė parodys, jog geriau to nedaryti. Pvz., uždrausti burkas. Arba pasikėsinti į gydytojų pareigą išlaikyti konfidencialumą ar psichologus spausti, kad šie įstaigoms nurodytų  potencialiai prievartą naudoti galinčius pacientus.

Tai galėtų vesti netgi prie visai priešingų rezultatų. Psichologus paversti policininkų pagalbininkais reikštų nukreipti dėmesį nuo to, kad tikrai trūksta reikiamo galimų teroristų stebėjimo iš teisėsaugininkų pusės.“

Tačiau kitas Berlyne leidžiamas laikraštis, nepriklausomų kairiųjų „Tageszeitung“, įsitikinęs, jog „vienas dalykas aiškus: krikščionys demokratai nori, kad rinkėjai ir rinkėjos juos vėl pamėgtų ir būsimuose žemių ir federacijos rinkimuose kryžiuką pažymėtų ne už „Alternatyvą Vokietijai“, bet už Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) koaliciją.“

„Užtat jie tarp kitko reikalauja panaikinti dvigubą pilietybę, suminkštinti gydytojų pareigą tylėti ir uždrausti musulmonėms nešioti viso kūno apdangalus. Tai rodo, kaip žemai krikščionys demokratai krito – užpakaliu tiesiai ant ledo“, – vaizdžiai savo nuomonę, panaudodamas kitą žodį nei „užpakalis“, reiškė konservatoriams tikrai nepagarbus Berlyno laikraštis.

O Kotbusio rytinėje Vokietijoje dienraštis „Lausitzer Rundschau“ rašė, jog ne tik „islamistai teroristai tyčiojasi iš mūsų jiems parodyto svetingumo, bet tą daro ir iš užsienio atsikrausčiusios šeimynos, kurios savo gyvenamąjį kvartalą bando paversti beteise ir beįstatymine erdve, arabai, kurie čia atakuoja žydus, ir turkai, kurie savo konfliktus perkelia į mūsų gatves.

Tuo metu mūsų naciai, kurie rytuose terorizuoja ištisus mažus miestelius ir juos „valo“ nuo pabėgėlių, niekuo negeresni. Mūsų visuomenė juk negali visada atsukti tik kitą žandą. Ji vėl turi viešai pareikšti, kad ji, nors  tolerantiška, bet ne buka. Ir tą žinią pasiųsti į visas puses.“

Kita tema, bet irgi susijusi su smurtu, ne tik žodžiais, bet ir galimais veiksmais. Respublikonų kandidato į Amerikos prezidentus dviprasmiški pareiškimai daug kur kelia pasipiktinimą.

„D. Trumpo priešininkai, – rašė Miunchene leidžiamas Vokietijos nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“, – jam primeta pasiūlius šautuvų savininkams surengti atentatą prieš Hillary Clinton“ dėl to, kad ji, išrinkus ją prezidente, dės pastangas atimti iš privačių žmonių teisę laikyti šaunamuosius ginklus.

Pasak Frankfurto dienraščio „Rundschau“, „jeigu galima ką suformuluoti dviprasmiškai, tai D. Trumpas taip padarys. Ir kiekvieną kartą nuo to sprogsta internetas, kandidato priešininkai ir gynėjai eina iš proto. O D. Trumpas tik pasiteisina: „Ne taip supratote, ne tą turėjau omenyje. Bet juk galima šia tema kalbėti, ar ne?“

Šįkart tema buvo teisė į ginklus, kurią H. Clinton, kaip ir prezidentas Barackas Obama bei daugelis protingų Amerikos politikų, norėtų griežčiau sukontroliuoti.

O D. Trumpas į tai žiūri kitaip, ne tiek iš įsitikinimo, kiek dėl to, kad didžiausioji ginklų lobistų grupė Jungtinėse Valstijose jį palaiko, ir jos parama respublikonų kandidatui niekuo nepakeičiama.“

Tai, kad D. Trumpas siūlė neleistinai susidoroti su savo oponente ir dėl to nenusipelno paramos, teigė ir kiti laikraščiai, įskaitant Bremeno „Wester-Kurierį“, Weideno dienraštį „Neuer Tag“ ir Liuneburgo „Landeszeitungą“.

Pastarojo nuomone, „D. Trumpo kampanija ne tik pagilins griovius Jungtinių Valstijų visuomenėje ir, ko gero, suskaldys Respublikonų partiją, bet savyje slepia ir pavojų, kad gabesnis už D. Trumpą demagogas atpažins, kaip didžiausioje pasaulio demokratijoje per neapykantą galima pasiekti galios“.

Panašiai atsiliepė ir Bambergo laikraštis „Frankischer Tag“. Anot jo, „baisiausias dalykas ne tiek D. Trumpo figūra, kiek aplinkybė, kad jis gali savo fašistinėmis tiradomis mobilizuoti milijonus pasekėjų. Štai čia tikroji grėsmė“.

Galop – žvilgsnis į Rytus. Sankt Peterburge Vladimirui Putinui susitikus su Recepu Tayyipu Erdoganu, Slovėnijos sostinės laikraštis „Delo“ paklausė: „Ką tai reiškia, kai du valstybės vyrai vienas kitą pavadina draugu, nors dar prieš kelis mėnesių po rusų karinio lėktuvų numušimo turkų armijos ginklais abudu stovėjo prie karo briaunos?

Ką turime sakyti, kai tokia svarbi NATO narė, kaip Turkija, Rusijos prezidentui patarnauja ir jį pradžiugina – nors Ukrainos krizė neišspręsta ir santykiai tarp NATO ir Rusijos lieka įtempti?“

„Turkijos ir Rusijos santykius Vakarai įvertina netikroviškai“, – teigė Turkijos dienraštis „Haberturk“ ir aiškino, kad „Ankara nuo Vakarų neatsitolins ir užtat neatsigręš į Rusiją. Ji, Ankara, tik nori su visais kaimynais gerai sutarti, o tai išeis į naudą visam regionui.

Turkija savo politiką formuoja kiek nepriklausomai. Tai ir yra Sankt Peterburgo susitikimo žinia. Ir šitai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa turėtų priimti.“

„Tai, kad Turkija ir Rusija vėl viena su kita kalbasi, pirmiausiai gera žinia Europai“, – darė išvadą Sofijos dienraštis „Standart“, tačiau pridūrė, kad „pernelyg didelis abiejų valstybių suartėjimas turės antivakarietiškų ir antieuropietiškų pasekmių.“

Kinijos sostinės dienraščio „Renmin Ribao“ nuomone, Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimas „daug neatnešė – ypač Sirijos konflikto užbaigimo atžvilgiu. Čia abi pusės ir toliau nesutaria dėl Sirijos prezidento Basharo al-Assado vaidmens.“

Kaip tik tai kelia rūpesčio ir Amsterdamo laikraščiui „Telegraaf“. Jis pažymėjo, jog „prieš penkerius metus R. T. Erdoganas buvo vienas pirmųjų, pareikalavusių Sirijos prezidento B. al-Assado pasitraukimo. Ir tai jam vis dar yra sąlyga taikos deryboms.

O Maskvai greitas B. al-Assado atsistatydinimas išvis ir iš principo nepriimtinas. Rusija ir toliau remia jį kariškai, o Turkija palaiko sukilėlius.“

Dar beviltiškiau padėtį vaizdavo Sirijos laikraštis „Al Watan“: „R. T. Erdoganas ir visas pasaulis turėtų pagaliau suprasti, jog terorizmas yra tarsi skorpionas, kuris visur įgels. Visi šitie pranešimai apie Siriją neaplenkia fakto, kad čionai subėgo didžiausias pasaulyje teroristų būrys.

Todėl didžiausioji užduotis dabar yra juos įveikti. Tam būtina rasti sprendimų – ir, aišku, anksčiau, nei visi į Siriją pritraukti teroristai pasklis po pasaulį ir ten smogs kur pakliūva.“

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...