captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Ar Turkijos prezidentas nepertempė stygos?

Šioje užsienio spaudos apžvalgoje vėl dėmesys Vokietijai. Praėjusį sekmadienį Kelne vyko taiki turkų demonstracija, palaikanti Turkijos prezidento poziciją. Kaip rašė dešiniųjų liberalų laikraštis „Frankfurter Allgemeine“, „Europos turkų demokratų sąjunga, artima valdančiajai Turkijos partijai AKP, Kelne sukvietė žmones į demonstraciją žlugusio pučo proga.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Tūkstančiai atsiliepė ir susirinko pareikšti paramą prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kuris bandymą jį nuversti naudoja tam, kad ligi šiol neregėtu mastu išvalytų valstybės aparatą ir praplėstų savo galią.

Tačiau konfliktų Turkijoje, – nesvarbu, ar tai būtų kova su kurdais, ar tai menamų pučistų su jų menamais bendraminčiais persekiojimas, – nevalia  perkelti Vokietijon, tuo labiau įmaišant prievartą. Europos valstybės negali virsti arenomis kovose už valdžią Ankaroje ar kivirčuose dėl Turkijos vidaus politikos krypčių“, – rašė Frankfurto „Allgemeine“.    

Mainco dienraščiui „Allgemeine“ taip pat „sunku suprasti, kad Vokietijos viduryje tūkstančiai žmonių išeina į gatves už vyrą, kuris, jeigu tokia demonstracija vyktų jo paties šalyje, bet būtų nukreipta prieš jį, leistų ją be gailesčio sutramdyti.

Dar sunkiau suprasti tai, kad daugelis demonstrantų čia jau ilgai gyvena, bet, matyt, dvasiškai dar nė neatvykę. Nes kitaip jie būtų demonstravę ne už, bet prieš R. T. Erdoganą.

Retai kada vokiečiai ir turkai vieni kitiems taip svetimi kaip šiomis dienomis. Kas minties laisvę Vokietijoje naudoja tam, kad gintų jos užgniaužimą Turkijoje, tam geriausia būtų Turkijon ir grįžti bei pasižiūrėti, ką iš to gaus“, – piktinosi Mainco laikraštis.  

Tačiau Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ rašė, jog „nors raginimai, kad tas, kam knieti reikštis Turkijos vidaus politikoje, tegu mieliau sugrįžta į Turkiją, skamba logiškai, vis dėlto į spaudos draudimą Turkijoje atsakyti susirinkimų draudimu Vokietijoje ir masinį teisėjų, žurnalistų, dėstytojų išmetimą iš darbo Turkijoje palydėti turkų ir turkų kilmės vokiečių išvarymu iš Vokietijos, – būtų labai jau prastas atsakymas.

Juk mes ne tokie, kaip R. T. Erdoganas“, – tarė nacionalinis dienraštis „Welt“, o tai dar aiškiau pabrėžė vietinis Ulmo miesto laikraštis „Südwest Presse“.  

Laikraštis rašo, kad „kol Vokietijoje Erdogano šalininkai ir Erdogano priešininkai taikiai susirenka, tol turime savo gatvėse pakęsti tokias turkiško konflikto apraiškas.

Tai stiprumo, ne silpnumo ženklas, kai priešingos politinės stovyklos Vokietijoje gali viešai už savo bylą pasisakyti ir demonstruoti“, – teigė Švabijos miesto dienraštis.

Ir kiti laikraščiai, tarp jų „Kölnische Rundschau“, stebėjosi, kaip „pasisekė čia garantuoti demonstracijų teisę žmonėms, reiškiantiems paramą kaip tik tiems, kurie Turkijoje šią teisę trypia kojomis. Tai karti ironija. Tačiau tai kaina, kurią demokratija turi sumokėti.“

Daugelį turkų supykdė tai, kad Vokietijos konstitucinis teismas Karlsruhėje neleido R. T. Erdoganui į susirinkusiuosius Kelne prabilti tiesioginiu prisijungimu per video vaizdą. Tačiau tuo liko patenkintas kairiųjų liberalų dienraštis „Frankfurter Rundschau“.

 Pasak jo, „R. T. Erdoganui bandymą įaudrinti savo šalininkus Vokietijoje sutrukdė ne vokiečių politikai ir ne vokiečių parlamentai, o vokiečių teisinė valstybė.

Iš tiesų Vokietijos konstitucija nepripažįsta jokios diktatorių teisės savo neapykantos kalbas iš savo tėvynės skleisti ir per vaizdo transliacijas Vokietijoje“, – teigė Frankfurto laikraštis.

„To dar betrūko, kad Vokietijoje prapliuptų iš Turkijos perkeltas pilietinis karas“, – sušuko dienraštis „Nürnberger Zeitung“.  

O Karslruhės laikraštis „Badische Neueste Nachrichten“ rašė, jog „Erdoganas jau ir taip pasiekė savo tikslą Vokietijoje paaštrinti nuotaikas ir sukelti pyktį prieš kurdus, alevitus ir savo priešo Fethullah Guleno šalininkus“.  

Briuselio dienraštis „Standaard“ pagyrė vokiečius rašydamas, kad „tai rodo Vokietijos demokratijos stiprybę, jog nepaisant visų įtampų ir realaus smurto protrūkių pavojaus buvo pritarta manifestacijai, net skirti mokesčių mokėtojų pinigai ir, be to, viskas praėjo saugiai ir ramiai.

Prie šios stiprybės priklauso ir ribų nustatymas. Esamomis aplinkybėmis juk netiko, kad užsienio valstybės vadovui, jau pakartotinai droždavusiam  kurstančias prakalbas, būtų leidžiama tiesioginiame vaizdo eteryje prabilti į jau ir taip įkaitintą minią.

O Kelno miesto policija, kuriai pačioje metų pradžioje dar kliuvo daug kritikos, sekmadienį parodė, jog ji sugeba tvarkingai balansuoti tarp laisvės ir saugumo“, – teigė Belgijos sostinės dienraštis.

Maskvos nepriklausomas dienraštis „Nezavisimaja Gazeta“ palaikė Vokietijos Konstitucinio teismo sprendimą neleisti R. T. Erdoganui viešai prabilti į demonstrantus Kelne.

Zagrebo dienraštis „Večernji List“ konstatavo, jog „Turkijos prezidentas masinėmis savo šalininkų demonstracijomis Kelne siekė destabilizuoti Vokietiją. Tai rodo, kad Erdoganas nori atsiskaityti su savo priešais ne tik Turkijoje, bet ir užsienyje“, – rašė Kroatijos sostinės laikraštis.  

Užtat iš pykčio nesitvėrė Stambulo dienraštis „Takvim“: „Vokietijai, neįstengiančiai išsivaduoti iš savo nacistinės praeities, pagaliau nusmuko kaukė. Ji remia pučistinę Fetö, prieš Turkiją agituojančio pamokslininko Fetullah Gülen pasekėjų teroro organizaciją. Tuo Vokietija dar kartą įrodė, kad ji – ne draugė ir ne sąjungininkė“, – tūžmingai rėžė Turkijos laikraštis.
Tarsi į tai atsiliepdamas, Slovėnijos dienraštis „Delo“ pareiškė: „Ankara vėl grasina“ ir paaiškino, kad „po Erdogano šalininkų demonstracijos Kelne Turkijos vyriausybė pateikė Europos Sąjungai ultimatumą – „iki vėliausiai spalio įveskite Turkijos piliečiams bevizį režimą.“

Jei ne, tai gali būti panaikintas susitarimas tarp Ankaros ir Briuselio dėl pabėgėlių, – įspėjo užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. 

O Europos Komisija į tai atsakė, jog bevizis režimas galės įsigalioti tik tada, kai Ankara patenkins visas sąlygas“, – paaiškino Liublianos laikraštis.

Nyderlandų dienraščio „Telegraaf“ požiūriu, „vizos reikalavimo panaikinimas buvo suprastas tik kaip pirmas žingsnis atkuriant Europos Sąjungos narystės derybas su Turkija. Tuo tarpu valymų po nesėkmingo pučo akivaizdoje Turkijos įstojimas į Europos Sąjungą atrodo dar labiau atitolęs.

Prezidento Erdogano vyriausybei išardžius Turkijos teisinės valstybės pamatus, Europos Sąjunga turi likti tvirta. Pasiduoti Ankarai vien dėl susitarimo bėglių klausimu reikštų ilgam laikui pažeisti Europos Sąjungos patikimumą“, – darė išvadą Amsterdamo laikraštis.

Ligi šiol citavome daugiausia tik pirmadienio spaudą, o antradienį ypač Vokietijos laikraščiai pasipiktino tuo, ką Regensburgo dienraštis „Mittelbayrische“ pavadino „šantažu tarp draugų“ ir tęsė: „taip negalima – tą reiktų R. T. Erdoganui tiesiai šviesiai po jo išreikšto grasinimo ir pasakyti.“

O Leipcigo „Volkszeitung“ stebėjosi, kaip galima, viena vertus, „po nepavykusio pučo visiems Turkijos akademikams uždrausti iš šalies išvykti ir, antra vertus, dabar, vos po dviejų savaičių, reikalauti leidimo visiems turkams be vizų atvykti į Europos Sąjungą?“

Tačiau kaip tik tai, Berlyno „Tageszeitung“ nuomone, ir turėtų dabar būti leidžiama, „nes tai visų pirma pasitarnautų tiems, kurie kenčia nuo R. T. Erdogano valdžios. Kam teisėtai rūpi Turkijos tolesnis grimzdimas į diktatūrą, tas negali persekiojamiems teisininkams, docentams, žurnalistams, menininkams pasunkinti kelią saugaus buvimo link“, – teigė Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis.
Kiti Vokietijos laikraščiai nurodė, jog ne tik Europos Sąjunga, bet ir pati Turkija turi didelės naudos iš susitarimo dėl pabėgėlių, nes Turkija už jų priėmimą ir išlaikymą ne tik gauna daug pinigų, bet ir, kadangi jų nebesiunčia tolyn į Europą, pati kaip pereinamoji stotis jau nebepritraukia naujų bėglių iš Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos

Todėl, jeigu Turkija, negavusi bevizio trežimo, atsisakytų susitarimo dėl bėglių, ji „šautų sau pati į koją“, – rašė kitas Berlyno laikraštis „Tagesspiegel“.

O nacionalinis dienraštis „Welt“ dar nurodė, jog bėglių srovė į Vokietiją` ženkliai sumažėjo ne tik dėl susitarimo su Turkija, bet „daugiausia dėl to, kad vadinamojo Balkanų kelio per tokias šalis kaip Makedonija, Vengrija, Austrija uždarymas sulaiko bėglius nuo bandymų per Turkiją patekti į Europos Sąjungą“.
 

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...