captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Kas sieja D. Trumpą su V. Putinu?

Ar Donaldas Trumpas paragino Vladimirą Putiną kibernetiškai užpulti Jungtines Amerikos Valstijas tam, kad jam, D. Trumpui, padėtų laimėti prezidento rinkimus? Tokį įspūdį susidarė Vašingtono kairiųjų liberalų portalo „New Republic“ žurnalistas Alexas Shepherdas ir ne jis vienas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Įtarimą sukėlė „liepos 27 d. rytą  Niujorke surengta spaudos konferencija. Per ją žurnalistai D. Trumpą klausinėjo apie galimą Rusijos įsivėlimą į neseniai įvykusį tūkstančių Demokratų partijos nacionalinio komiteto elektroninių laiškų paskelbimą, apie jo paties ryšius su Vladimiro Putino  patikėtiniais ir apie tvirtinimus, jog Rusija įsibrovė į Demokratų partijos elektroninius kanalus siekdama, kad būtų išrinkas D. Trumpas.

Iš pradžių D. Trumpas į šiuos gandus numojo ranka, sakydamas, jog būtų absurdiška manyti, kad jis ir V. Putinas būtų susimokę.

Bet tai, – skliausteliuose pažymi A. Shepherdas, – yra tik išviršinis šio sąmokslo teorijos sluoksnis. Po paviršiumi daugelis išmintingų žmonių šiuo metu mano, jog Rusija iš tiesų užkulisiuose darbuojasi tam, kad amerikiečiai D. Trumpą išrinktų, nes Rusija tikisi iš jo prezidentavimo  pešti sau geopolitinės naudos.

O pirma į tai numojęs ranka, paskui D. Trumpas pasakė štai ką:

„Rusija, jeigu klausaisi, tikiuosi, kad tau pavyks rasti tuos 30 tūkstančių elektroninių laiškų, kurių dar trūksta. Manau, kad už tai tau dosniai atsilygins mūsų spauda – pažiūrėkim, ar taip įvyks, tai bus gražu“.

Tai, atvirai kalbant, – tęsia A. Shepherdas, – yra beprotiškas prezidentinio kandidato pareiškimas. Taip, gali būti, kad jis tai sako juokais, tačiau iš jo kalbėjimo būdo taip neatrodo – D. Trumpas kreipiasi tiesiai į užsienio galybę, kad toji rengtų kibernetines atakas prieš Jungtines Amerikos Valstijas tam, kad gautų neigiamos informacijos apie jo oponentę ir nutekintų ją spaudai.

O tai, kad D. Trumpas akcentuoja tuos 30 tūkstančių elektroninių laiškų, kuriuose jis pakartotinai tikina, kad gali būti valstybinių paslapčių, daro jo kvietimą rusams juos iššniukštinėti dar baisesnį.

Tai, kad D. Trumpas yra palankus V. Putinui, šiuo metu beveik neginčytina. Prieš ketverius metus respublikonų kandidatas Mittas Romney pareiškė, jog Rusija yra didžiausia Amerikos politinė priešininkė.

Šiose rungtynėse Trumpas apie Putiną pasakė: „Viliuosi, kad aš jam patinku“. O tai, kad, tegu ir tik juokaudamas, jis prašo Rusijos tęsti savo brovimąsi į Jungtinių Valstijų elektroninę erdvę, yra tik vėliausias skyrius labai jau keistoje D. Trumpo ir V. Putino santykių istorijoje.

Beje, D. Trumpas taip pat užsiminė, jog tapęs prezidentu jis būtų atviras Rusijos Krymo prisijungimo pripažinimui ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų Rusijai atšaukimo“, – rašo A. Shepherdas.

Kitame straipsnyje svetainėje „New Republic“ jis teigė, jog ne tik negalima abejoti D. Trumpo simpatija V. Putinui bei draugišku nusiteikimui Rusijai apskritai, bet ir tuo, kad D. Trumpas, aną savaitę dienraščiui „New York Times“ taręs, jog nebūtinai reaguos, jeigu Rusija užimtų Estiją, Latviją arba Lietuvą, savo ruožtu yra ir Kremliaus palaikomas kandidatas į JAV prezidentus.

O D. Trumpo rinkimų kampanijos tikrasis vadovas Paulas Manafortas čia yra viską vainikuojanti vyšnia. Šis amerikiečių rinkimų strategas kelerius metus kaip „politinis technologas“ patarinėjo prorusiškajam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Kaip vaizdingame straipsnyje, skirtame portalui „Slate“ ir pavadintame „Tylusis amerikietis“, rašė žurnalistas Franklinas Foeris, „Paulas Manafortas padarė karjerą, paversdamas pasaulio šlykščiausius tironus tauriais laisvės gynėjais. Todėl padėti išrinkti Donaldą Trumpą jam bus vieni juokai.“

Kitame straipsnyje kitas rinkimų strategas Dana Houle`as ragina dar tebegyvą, 91-erių metų Bushų šeimos tėvą, pirmąjį prezidentą H. W. Bushą, viešai pasisakyti už Hillary Clinton kandidatūrą, – nors ji yra demokratė, o  Bushai respublikonai, – visų pirma dėl D. Trumpo flirtavimo su Rusijos vadovo politika.  

D. Houle`as praneša, kad „Barbara Bush, atrodo, d. Trumpo nekenčia. Jebas Bushas jau pasakė, kad už jį nebalsuos. Laura Bush davė suprasti, kad ji jau nusprendusi balsuoti už Hillary. Ir vienas artimiausių prezidento Busho vyresniojo bendražygių, buvęs Nacionalinio saugumo patarėjas Brentas Snowcroftas, jau pasisakė už H. Clinton.

O G. W. Bushas jaunesnysis, pasak Niujorko laikraščio „Daily News“ „būgštauja istorijon pateksiąs kaip paskutinis respublikonų prezidentas ir laisvojo pasaulio lyderis, būtent dėl Donaldo Trumpo“.

D. Houle`o žodžiais, „galbūt George`as W. Bushas tiksliai neįvertino Vladimiro Putino, tačiau atvirai jam ir nesimeilino. Tai, kartu su Donaldo Trumpo išpuoliais prieš jo brolį Jebą ir jo paties politinį palikimą, gal ir užteks, kad George`as Bushas jaunesnysis pakeistų poziciją ir palaikytų Hillary Clinton, ypač jei tai padarytų tėvas ir sūnus drauge.

Tai galėtų padrąsinti ir kitus respublikonus bent nuo Donaldo Trumpo atsiriboti. Kaip ir golistų bei socialistų aljansas prieš Marine Le Pen Nacionalinį Frontą Prancūzijoje, tai ženklintų, kad Donaldas Trumpas nepriimtinas liberalioje demokratijoje ir kad respubliką apsaugoti yra svarbiau nei tęsti tarppartinius susiskaldymus, – rašė D. Houle`as svetainėje „New Republic“.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...