captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. A. Medeišienė. 95:5, Arba sąmonė, pasąmonė ir mūsų nesąmonės

Ilgą laiką dirbu švietimo sistemoje ir susiduriu su įvairaus amžiaus besimokančiaisiais. Iki šiol nuoširdžiai stebiuosi, kaip sąlyginai nesudėtinga paveikti jaunus žmonės ir netgi jų kertines vertybes.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Ir tuo pačiu – kaip sudėtinga keisti suaugusiųjų vertybines nuostatas, nors turėtų būti priešingai. Juk įgiję išsilavinimą suaugę išlieka smalsūs, jie ir toliau kaupia žinias, kritiškai jas vertina, analizuoja ir prieina išmintingų išvadų. Racionaliai ir logiškai remdamiesi išvadomis, jie koreguoja savo elgesį, reakcijas, kalbą.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuva pagal gyventojų išsilavinimą lenkia daugelį Europos šalių. 2013 m. 51 procentas 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Siekti aukštojo mokslo pasirenka beveik pusė abiturientų. 

Tačiau įspūdingai išsilavinusių žmonių šalis Lietuva vis murkdosi korupcijos skandaluose, itin lėtai bando atvirsti į pilietišką visuomenę, tebėra lengvai manipuliuojama politikų beigi finansinių sukčių ir vis dar graudžiai toli nuo gyvybiškai būtinos kultūrinės pažangos. 

Priežastis ar paaiškinimas, kodėl taip yra, gali būti šis 2005 m JAV paskelbtas tyrimo rezultatas: 95 proc. mūsų proto priklauso pasąmonės sričiai.

Psichologų nuomone, mūsų asmenybė visiškai susiformuoja sulaukus ketvirtosios dešimties vidurio. Vadinasi, visi, kuriems šiandien daugiau nei trisdešimt penkeri, jau spėjo gerai įsidėmėti konkrečius elgesio, pažiūrų, įsitikinimų, emocinių reakcijų, įpročių, įgūdžių, asociacijų ir suvokimų rinkinius. Šie suvokimų rinkinukai tvirtai suleido šaknis į mūsų sąmonę ir dabar valdo mus. 

Todėl mes ir mąstome vis tas pačias mintis, jaučiame vis tuos pačius jausmus, reaguojame ir elgiamės taip pat, tikime tomis pačiomis dogmomis ir tapačiai suvokiame tikrovę. Mes autopilotu valomės dantis ir auklėjame vaikus, susijaudinę persivalgome ir vis nuo pirmadienio ar mėnesio 1-sios dienos „pradedame“ sportuoti, vis taip pat apkalbame draugus, skundžiamės gyvenimu, kaltiname tėvus, nepasitikime savimi. Nuosekliai kovojame už savo teisę jaustis nelaimingi ir programuojame taip jaustis savo vaikus. 

Toks aklumas ir kurtumas sau ir aplinkai yra pasaulinė tendencija. Tačiau pagalvokite, kas būtų, jei mažoje gražioje Lietuvoje suaugę žmonės šį žlugdantį faktą priimtų domėn ir įjungtų dar bent 5 proc.  savo sąmonės.

Tikėtina, jie išgirstų Andriaus Tapino pagarsiną statistiką: šiemet bendrojo lavinimo mokyklas baigia 11 proc. mažiau moksleivių nei pernai, o 35 proc. baigiančiųjų savo ateities su Lietuva nesieja.

Tikėtina, kad jie įsiklausytų į prof. Vilijos Targamadzės nuomonę, kad mūsuose taip sureikšminti egzaminai ir testai yra tikriausios patyčios prieš mokytojus ir vaikus. Nedovanotinos kasmet pasitaikančios valstybinių ar mokyklinių brandos egzaminų klaidos ir netikslumai. Nepateisinamas atsakomybės neprisiėmimas už juos. 

Jie tikrai išgirstų prof. Leonido Donskio pamatuotas ir pagrįstas įžvalgas. Kad ir šią –mūsų ir kitų šalių universitetai nuolat ir be atvangos kuria ir svarsto strategijas todėl, kad jie jų neturi. Universitetai jas dailiai išrašo ir periodiškai padailina. Tačiau realybėje turime strategiją be strategijos ir gyvenimą be turinio.

Tad ar verta stebėtis, kad talentingi, kritiškai mąstantys jauni žmonės renkasi ne Lietuvos universitetus, dažnai renkasi būti ne Lietuvoje ir apskritai ignoruoja diplomo svarbą?

Kiek dar rimtais veidais teigsime, kad abiturientų žinias įvertiname kuo objektyviausiai, nes pradedame juos testuoti egzaminuoti kovo pabaigoje, o baigiame šį procesą liepos pradžioje? 

Ką mes apgaudinėjame? Save ir savo bendraamžius, gyvenančius viso labo tik 5 proc. sąmoningo gyvenimo, ir 95 proc. jo sklęsdami autopilotu. 

Lietuvoje viešėjęs švedų sociologas Alexanderis Bardas prognozuoja, kad Baltijos šalys ateityje taps anglakalbėmis ir kartu su Korėja, Izraeliu, Skandinavijos kraštais po dvidešimt metų bus turtingiausios.

Jei ši prognozė išsipildys, prie to prisidės 35 proc. artimiausiu metu iš Lietuvos išvykti ketinantys šiųmetiniai abiturientai. O man pavyks pamatyti virsmo tašką, tą paskutinį lašą, pratašiusį mūsų 95 proc. pasąmoninių programų rinkinių arba didžiąja dalimi – mūsų tvirtai įsikibtų nesąmonių.

Raimondos Agnės Medeišienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...